***
o, regis, svetimais, taip greit pamiršai.
Už lango nuovargis gręžias, iki sąmonės
ar pasąmonės šaukliais krankliai
išskrendantys nepalydi, iššaukia tik lietų
ir audras tarsi savaime negalia gelia.
dar tyliai sušuk į juodymę lango stikle
nuo mano kvėpavimo kol dar neužrasojo
vaiduokliais beldžiasi naktis ir taip
nykiai beldžia barbena
klebena durų rankenas
žvangina klemką mano
šešėlis
Komentarai
Jei tai ne eilėraštis, tai labai gražu. Bet kadangi rašai eiliuotai, tai sakyčiau trūksta ritmo ar bent rimo...