Gražūs žodžiai
Tada žmogus nutarė padėti, paėmė peilį ir perpjovė kokoną. Drugelis tuojau pat išlindo. Bet jo kūnelis buvo silpnas, jo sparneliai buvo permatomi, jis negalėjo judėti.
Žmogus toliau stebėjo, manydamas, kad štai štai sparneliai atsitaisys, sutvirtės ir pakels drugelį į orą. Tačiau to taip ir nesulaukė. Likusią savo gyvenimo dalį drugelis šliaužiojo žeme savo liguistu kūneliu, sunkiai tempdamas paskui save taip ir nesutvirtėjusius sparnelius. Jis taip ir neišmoko skristi.
O juk viskas dėl to, kad žmogus nesuprato, kad pastangos, kurias dėjo drugelis, kad ištrūktų iš kokono, yra jam reikalingos tam, kad skystis iš kūno pereitų į sparnus, kad jis galiausiai galėtų skristi. Juk būtent pastangos mums reikalingos gyvenime. Jeigu mums būtų leista gyventi be sunkumų, mes būtume nepilnaverčiai. Mes nebūtume tokie stiprūs, kokie esame. Ir niekad neišmoktume skristi.
Aš prašiau jėgų… O gyvenimas davė man sunkumų, kad padarytų mane stiprų.
Aš prašiau išminties... O gyvenimas davė man problemų, kad jas išspręsčiau.
Aš prašiau turtų... O gyvenimas davė man protą ir rankas, kad galėčiau dirbti.
Aš prašiau išmokyti mane skristi... O gyvenimas davė man kliūtis, kad aš jas įveikčiau.
Aš prašiau meilės... O gyvenimas davė man žmones, kuriems aš galėjau padėti jų varguose.
Aš prašiau gerovės... O gyvenimas davė man galimybes ir šansus.
Aš nieko negavau iš to, ko prašiau. Bet aš gavau viską, kas man buvo reikalinga.
Komentarai
Kartais žmonės bando padėti kitiems,manydami jog daro gerą...nors iš tiesų padaro dar blogiau.
ech. Turiu skaidres su šitais žodžiais... Visa tiesa pasakyta. ;>
Gražūs. Bet tas žmogus atrodo išties žiaurus, ne dėl to, kad galbūt jis norėjo padėt, o dėl to, kad atrodo, lyg jis būtų nužudęs tokią nuostabią būtybę, kaip plaštakė.
Gal ne tik [arba ne tiek] gražūs kiek teisingi
Tikrai grazus zodziai...;]