Molinis žmogeliukas
ne dienos skverbės - vakaro žara
į tavo rugio gelsvio plaukus
smilgų uodegų pripynė - o aš spėlioju dar
gal mano vakarykštės godos dangumi
nulijo žegnodamosi kryžium kryžium
- molinis aš, -
šypsaisi tykiai kaip beržų
lapijoj pasislėpęs spindulys
nuo mano veido ežeru gilyn
blakstienom ritas ratai
žiežirbom karščiuoja sopulys
išbrist ražienoj - nuogos pėdos
- molinis tuščias tarsi indas aš, -
tari kai tirpsta tavyje lašai sulos
o nuo šakų nubyra lengvas saulės grūdas
bet tu jau pavargai - ir svyra pamažėl
sunki gėla - nukrinta pasileidžia ristele
taku palangės ir tekšteli balon nepasakytos
tavo mintys - o jų pilna pilna galva
net ir molinė
Komentarai
gražu... ;>
Labai sudėtingai skaitosi, na gal tik man taip taip atrodo. O pati mintis graži.