|
Manau, kad mirti būtų tiesiog labai nepatogu. Nepatogu banaliai numirti, be triaukščių metaforų. Be rudeniško atsidavimo poilsiui, kai grakščiai krenta lapai. Be išraiškingo, gilaus žvilgsnio kam nors į akis. Be atsisveikinimo laiško, adresuoto visiems ir niekam. Rudenį žemė elegantiškai miršta - naujam prisikėlimui, o aš - norėčiau numirti karštą vasaros dieną, didelėj minkštoj pievoj, o mirusi žiūrėčiau į išblyškųsi dangų. Taip banaliai banaliai...
|
Komentarai
gal ir banaliai bet idomei