|
daug mąsčiau apie tai, ką sužinojau vakar. tiesa, nelabai nustebau. visada žinojau, ką tu apie mane visą tą laiką galvojai ir kuo laikei. tik skiriasi žinojimas. kai žinau aš (įtariu), bet visai kas kita kai pats tai pasakai. oi kiek reikėjo tau laiko ir kokios provokacijos, kad pagaliau pasakytum. tiesa nežeidžia. bet žeidžia melas. ir veidmainystė. cha cha. buvau tau tik, kaip pats sakei, "pigi kaimietiška (?) kekšikė". o ką reiškė visi tie skambučiai ir meilūs žodeliai? ir tie pasiilgau ir pan.? nors ne, nemanyk, kad mylėjau tave. nejaučiau nieko. o gal ir kažką daugiau. tik nesuprantu, nejau nusipelniau už jausmus tokios paniekos? tokio atviro tyčiojimos už nugaros? dabar tai nebesvarbu. tikrai ne. aš jau seniai turiu savo žmogų. o tu tik praeitas etapas. nebenoriu daugiau tavęs kada sutikt... gali tikėt, gali nusispjaut, bet gyvenimas kiekvienam visada atsilygina pagal nuopelnus. todėl nebūna nei nuskriaustų nei laimingų. aš radau laimę. dabar eilė tau... o gal išlįsi sausas iš balos? tada sėkmės, pašlemėke...
|
Komentarai
nera cia ko pergyventi, kai dabar prisimenu buvo - prazuvo... o kai kuriu zmoniu tiesiog nereikia gaileti ir grauzti saves, kas galejo buti ne taip... aš laimingai ištekėjau, greit turėsim su vyru vaikutį (nė mėnesio neliko laukt), o jis (apie kurį tada rašiau) vis dar elgiasi kaip nesubrendes mazvaikis - alus, mergos, pramogos... ir net pastovios drauges tiek laiko nesugebejo susirast tai reiskia, kad as vis delto buvau teisi
reikejo jam tai tiesiai i akis paskyti.tada jie labai pasimeta, nes megsta tiesa dangstyti savo vyrisku ego, kai pasakai is tikro kaip yra.,telieka tyleti, jiems zinoma.rasTI tokia retenybe, kuris nuosirdziai prisipazintu, ka is tikro jaute-stebuklais, nes jis juk VYRAS...VISVIEN JIEM PATIEM NUO TO KAZIN, AR GEREU..vyrai niekad neverkia, bet mirsta greiciau....kai kurie..
manęs nemokykit mylėti. ir jo suprasti. aš visą tą laiką tik tą ir tedariau. o jis kuo atsilygino? "tu man buvai tik pigi kekšė, pas kurią galėdavau ateiti girtas". šiuose žodžiuose yra nors lašas pagarbos? ir jei aš tik buvau "pigi kekšė", tai nejau taip sunku tai ir buvo pasakyti? jam manęs nereikėjo nuo pat pradžių. nors bandė įrodyt, jog yra priešingai. kas aš? ne žmogus, kad su manim taip elgėsi?
oooo taip it is....
geriua karti tiesa . .negu saldus melas . .
Kartais reikia paminti savo ishdiduma, egoizma ir pameginti isigilinti i kita zmogu.. Jeigu kiekviena karta rasysi kaip tau blogai, kaip tau negerai tai taip ir nesuprasi kad kitam irgi skauda.
vaikinaam kartais buna labai sunku palikti ir tiesa pasakyti ir jie draugauja toliau is inercijos... galbut is tiesu jis buvo tuomet taves pasiilges, taciau dbr, kai nieko nebeliko, nei meiles, nei susizavejimo, jis tiesiog nenori pripazinti, kad buvai jam svarbi o dbr keli komentarai... visiskai nesupratau, kaip galima "atvirai tyciotis uz nugaros" ir pati sakei, kad jo nemylejai, o paskui klausi, ar tai atpildaus uz jausmus... kokius jausmus, jei ju nebuvo? kazkaip cia panelyte dejai pro sali... bet nieko, atleidziama...
Vaikinam taip pat skaudu,jie taip pat isgyvena nelaiminga MEILE Taigi is anksto nieko apie juos nezinant negalima taip kategoriskai teigti,jog mes visi vienodi,nes taip nera.
Vaikinai irgi verkia ir kaltinti ju nereikia.Kartais jie tiesiog nemoka parodyti jausmu... Viena mano klasioke pasake : tai yra gyvenimas... O kas belieka?
Kodel visada sitaip:mes turim verkti,kenteti,keikti juos,o jie???Jie niekada nesupras,kad mums skaudu,kad mes irgi zmones ir norime buti laimingos!!!!Na,o tu nepesinervink,tai praeitas laikotarpis ir jau niekada taip nebus kaip anksciau!!!!Tiesa???
dabar - nieko. bet tai, kas buvo pries metus - buvo... tada daug labiau norejau isgirsti ta sumauta tiesa. jam manes nereikejo. bet buvo pernelyg niekingas, kad tai pasakytu.
nlb suprataw.... tai tu ce jalbi apie ji? jai taip tai tu jo nekaltink juk pati sakei kad nieko jam nejawti