gyvenu didziausiame lietuvos mieste, pazistu daug zmoniu, bet bandziau suskaiciuoti kiek is ju yra nuosirdus? vienas, du, trys, keturi... viskas... kas aplink mane gyvena? zmones, kurie turi simtus kaukiu, bet jau patys nebezino, kuri is ju yra tikrasis jo vejdas... ir as cia ne del saves, as juk nenumirsiu, jei zmogus su manim kalbes nenuosirdziai, blogai jausiuos, bet tiek to...taciau kam meluoti sau? daugelis jau pradeda gyventi su ta mintim, kad jie yra kitokie... puikiaj zinau, kad jus skaitysit ir gal suvoksit, o gal ne, kad jus irgi tas pats nenuosirdus ne tik kitiems, bet ir sau zmogus... gal laikas keistis?
niekuomet nesirinkau zmoniu su kuriais bendrauti nei pagal isvaizda, nei pagal dar kokia nors nesamone, net gi jeigu tas zmogus masto kitajp su juo bendravau, taciau jei jis nenuosirdus as is kart jam pastatau siena, kad neprieitu iki manes, gal todel as ir neturiu draugu, tikru draugu...

Komentarai

ugnitia

vat po tavo komentaro dabar galvoju, kad reikia man susibendrauti su zmonemis is kajmo...

KIB

norejau kazkada lygiai taip pat parasyti. Kaip atsikrausciau gyventi i didmeisti is kaimo kuriame praejo mano vaikyste ir t.t, cia is tikruju sutikau tik 1 TIKRA drauga ir pora kuriais galiu pasitiketi, visi kiti yra tiesog.. na eh.. sugerovai, na kas kitas.. isvis... vienu zodziu nenuosirdus. O kaime tikrai turejau tikru draugu ir nepasakyciau kad mazai. Po tiek metu, vis dar palaikome rysi daznai matomes ir t.t... o su siais zmonemis su kuriais bunu siandien, manau po keleriu metu, tiesog nebebendrausim... na zinok pilnai tave suprantu...

skeitaz

dabar labai mazai nuosirdziu zmoniu...

weeka

kalbedami apie nuosirduma pradekime nuo saves... Kad ir kiek zmoniu aplink mus butu nenuosirdziu, tai ju problemos, kuo nenuosirdesnis kitam, tuo daugiau slepi nuo saves...

sunshine_lover

Žinau, ir kartais skaitau diary ir galvoju jog viską rašiau aš pati ;>>

ugnitia

kajp fajna kaj zinaj, kad ne vienas visa taj manaj....

sunshine_lover

Panašioje aplinkoje gyvenu ir aš. aplink mane daug žmonių su netikrais veidais. Prieš akis sako viena, už akių kita. Bet aš irgi pripratau. Irgi neturiu tikrų draugų... Bent jau ČIA kur aš gyvenu. Susitaikiau. Gyvenu sau, o ne kitiems. Yra tokių žmonių kuriems aš reikalinga (bent jau taip sako), ir esu dėkinga kad jie yra, gaila, kad toli nuo manęs. Na bet vis viena galiu pasakyt situacija panaši į mano :>

priplaukus

uj zmogau mes turbut telepates...lygiai taip pat ir man atrodo...bet stengiuosi priprasti prie to zmoniu dviveidiskumo nes nuo jo nepebegsi..kad ir kaip butu gaila....