KūrybaDaina

Nakties labirintai


Ta juoda naktis, kurioje aš vis keliauju, vilioja mane savo klasta ir apgaule, nori manęs lyg būčiau vienintelė pasauly...Bandau nuo jos pabėgti, bet kaip - aš nežinau. Visur jos labirintai - atsibuski žmogau! Tu jos nuosavybė, nakties tu dalis, nejau nejauti kaip stipriai plaka tava širdis? Iš baimės, iš pašėlusio juoko kažkur tamsoje. Kažkur visai šalia. Užsimerki. Pasijunti kaip katė maiše. Ir vėl tas juokas. Juokas šiurpioje tyloje. Juokas iš tavęs, iš tavo baimės. Užsikemši ausis ir bėgi per tamsą, per beviltišką tamsą, kuri tave vis klaidina, vis išveda iš teisingo kelio. Tu bėgi, nors nebeturi jėgų. Tu krenti, ant šaltų grindų. Ir jauti, kaip tau sunku atsistoti. Tu nebežinai ką daryti, kur bėgti, ką galvoti. Tave apima neviltis ir juodos mintys: Nejau taip turi būti? Nejau tai mano likimas? Pasiklydusi tamsoje, niekam nereikalinga, persekiojama šėtono juoko, argi man tai būdinga? Ne!!! Aš sukaupiu jėgas, atsikeliu staiga prisimindama tikrąją save. Jaučiuosi tvirta, nebaisi man tamsa. Einu aš per ją, lyg dienos šviesoje, nes žinau, kad išėjimas čia yra. Suprantu, kad aš stipresnė nei tamsa, matau, kad artėja nakties kelio pabaiga. Bet staiga, kažkas keisto daros manyje, viskas verčias aukštyn kojom, aš krentu, užsimerkiu, atsimerkiu, atsibundu ir suprantu, kad tai buvo sapnas, kurį pamažu jau pamirštu...

Komentarai

Sahja

Čia turbūt arija,nors greičiau jau kita,ar miniatūra...Labai daug tamsos joje....''''''.......