Didysis Lietuvių egzaminas
Na va baigėsi tas Lietuvių didysis egzaminas, kuris daugumą labai baugino. Aišku tai yra tiesa, nes kiti laukiantys egzaminai nekelia tokios dielės baimės bent jau. Dabar apie Lietuvių egzaminą. Aplinka buvo gera sporto salė daug erdvės nieks netrugdė nebent į pabaigą, kai dauguma pradėjo atiduoti rašinius ir išeiti. Su rašinio susitvarkiau, nors man nereikia tikėtis vidutinio įvertinimo, bet bus išlaikytas. Aišku nuotaika dabar geresnė nei prieš egzaminą ir reiks gal pradėti ruoštis kitiems egzaminams.

Komentarai
Na, čia be tavęs dar yra mokinių ar bent neseniai praėjusių tą vargą, tai mokyklos tema kol kas music'e yra nemari.
Tai kiek aš pastebėjau mano dienoraščiai sukuria diskusijas:D
Nuvalkiotos, taip, sutinku, mokykloj teko tokių rašyti ir pan, bet tai į naudą tik mokiniui, apie ką ir kalbame. Aišku, nereikia tokių temų, kur visi 100-ukus gautų, t.y. neperspausti. Manau, su literatūriniais viskas normaliai. Nors aš irgi labiau samprotavimo rašytojas, bet man samprotavimo temos kažkaip nelimpa (dažnai taip būna)...
Sako daug kas nesudėtingos temos na iš pirmo žvilgsnio tai tas tiesa tikrai suprantamos temos, bet dažniausia sako tie kurie labai gerai mokosi arba tie kurie nesimokydami supranta Lietuvių kalbą. Aš nepriklausau nei vienai, nei kitai grupei. Aš mokytis nėmėgstu, nes nelabai tam gabus.
Gaila, ne visi yra tokie galvoti, kad per kelias minutes sugalvotų teisingą atsakymą, kurį šiaip jau, galima savaip interpretuoti. Ta prasme, čia negali būti vieno teisingo tikslaus atsakymo. Jo, su suvokimais visko būna. Nes reikia rašyti ne kaip galvoji, o kaip iš tavęs tikisi, kad parašysi.
Su tuo juoku sąmonė, tik jau labai reikia pasukti galvą, ką ten rašyti. PUPP juoks. Skystalai, menkniekis... Nors ten teksto suvokimai būna žudikai, visa kita tiesiog šaunu, bet suvokimai...
O man rytoj lietuvių egzaminas, tik ne didysis, o mažasis... Bet kažkaip nebaisu, nes žinau, kad daug lengvesnis reikalas, nei atrodo. Svarbiausia gerai išsimiegoti ir išgerti du puodelius kavos, tada garantuotai viskas bus gerai. O dėl to juoko, kai išgirdau, tai ir aš nelabai supratau, kas ten per nesąmonė.
Literatūrinės nuvalkiotos iki negalėjimo, bet jų niekad nemėgau ir netgi nelabai mokėjau rašyti. Samprotavimai, mano galva, sudėtingesni nei praėjusiais metais. Kaip dažnai būna, kad tau tenkančios užduotys visad būna sunkiausios, taip čia atvirkščiai. Praeitais metais atminties tema su Škėma buvo tikras lobis, bet ir antroj, kad ir kokia apseilėta ji bebūtų, būčiau pakankamai neblogai viską sudėliojęs. O vat šiemet kažkaip sunkiai. Inteligentijos tema dar dar, sužaist neblogai galima būtų, bet ta apie juoką tai labai keistoka. Aišku, galima ir ten su Sruoga visokius groteskus pritempt, bet taip iš pirmo žvilgsnio labai neparankus daiktas atrodo.
Jei apie valstybinį. Man temos šių metų pasirodė ne tokios sunkios ir dauguma autorių yra mano mėgstami. Ypač šaunu, kad Čėska (taip bendraklasių pokalbiuose mes vadiname Milošą) buvo. Kudirką mėgstu, Savickį mėgstu, Škėma gerai, Donelaitį vis labiau pradedu mėgti, Vaičiūnaitę mėgstu, bet Vaižgantas - tfu, šlykštu. Ypač mėgstu abi literatūrinio temas šiemet, nes jos konkrečios ir žinau, ką jose rašyti (gal kad jau 11 klasę baiginėju, daugiau patirties turiu...). Mokyklinio temų dar nemačiau, tai vat dabar pasižiūrėjau. Nieko blatno, bet literatūrinio tema apie pareigos sampratą yra visai nebloga + Radvanas yra, kurį mokykloje nagrinėjom iki apsivėmimo.