
drugio istorija
skrenda ilgai.
Linksmas ir laimingas. Ir, deja, paskui krenta.
Nes jam kiti sakė: " Dabar diena, kvaily,
juk ne tavo laikas skristi. Ko čia tau?
Gal dienos nematęs?"
Nakties drugys neskrenda atgal į savo guolį.
Jis eina, slinkte slenka pažeme, kad niekas jo nematytų.
Tokio "užsivarčiusio", tokio "prisigavusio".
O naktį jis nepakyla. Nebegali.
Ir dieną jo niekas nepasigenda, nes dienomis jo nereikia.
Tik naktį. Ne tą, kitą. Po savaitės, dviejų. Kai prireikia pasiskolinti
druskos, pinigų, cukraus į kavą.
Taip jau yra. Kadangi kitiems nereikia nakties drugio.
Kadangi kitiems reikia jo daiktų. O jie liko.
Visi švenčia. Nėra nakties drugio, yra jo daiktų. Ir kas gi čia tokio?..

* * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * *
aš jaučiuosi taip keistai, lyg nebūčiau savimi..
noriu skrist aukštai aukštai, ten, kur baigiasi sapnai..
plėšau aš tą lapą, o širdis verkia.. nepavyksta.. nepavyksta.. jau antra diena.. nieko.. nieko.. nieko..
you just got let it go
ne.. nenoriu.. negi dėl to turėsiu į nesurenkamas šukes sudaužyti dalį savo svajonių? ir palikti jas kaip to lapo skutus šiukšlinėj?..
* * * * *

po velnių.. nesiparink..
Komentarai
Drugelka >> šyyyyyyypsenos special for you: 😘 😄 😃 😄 😘
Žinai, ta nakties drugio istorija, man primena kaip ką. Apskritai, tai išgyvent gali paprastas žmogus.Tai jau tikrai nesiparink ir nusišypsok gi man ,;]
elfooke >> ech,, reikia gi kažką žmogui daryt? 😘 dėkui
vis dar vykdai ta didziaja saves reforma? sekmes, stiprybes ir drasos.. ir kantrybes