
dvi gražios istorijos :)_~
Jiedu keliavo toliau, priėjo oazę ir nusprendė išsimaudyti. Tas, kuris buvo gavęs antausį, pradėjo skęsti, tačiau draugas jį išgelbėjo.
Atgavęs sąmonę jis išraižė ant akmens: ,,Šiandien geriausias mano draugas išgelbėjo man gyvybę”. Tas, kuris buvo trenkęs antausį ir paskui išgelbėjęs savo draugą, paklausė:
- Kai tave įskaudinau, tu apie tai parašei ant smėlio, o kai tave išgelbėjau parašei ant akmens. Kodėl?
Draugas atsakė:
- Kai kas mus užgauna, rašome tai ant smėlio, kad skriaudą užglaistytų atleidimo vėjai. Tačiau, kai kas mums padaro gero, išgraviruojame tai ant akmens, kad joks vėjas negalėtų nutrinti.

Kartą gyveno būrys mažų varlyčių, kurios suorganizavo bėgimo varžybas. Jų tikslas buvo pasiekti aukšto bokšto viršūnę. Susirinko didelis būrys žiūrovų, kad pamatytų šias varžybas ir galėtų pasijuokti iš jų dalyvių... Varžybos prasidėjo...
Tiesą pasakius, niekas iš žiūrovų netikėjo, kad varlytės pasieks bokšto viršūnę. Galima buvo išgirsti tokių replikų:
"Oho, per daug sunku!! Jos NIEKADA nepasieks viršūnės." arba:
"Nėra jokiu šansų, kad joms pavyktų. Bokštas per aukštas!"
Mažytės varlytės pradėjo kritinėti. Viena po kitos... Išskyrus tas, kurios įgijusios antrą kvėpavimą šuoliavo aukščiau ir aukščiau... Minia vis tiek rėkė:
"Per sunku!!! Nei viena neįstengs to padaryti!"
Dar daugiau varlyčių pavargo ir pasidavė...
Tik VIENA toliau šuoliavo aukštyn ir aukštyn...
Ta vienintelė nepasidavė! Galų gale visos pasidavė. Išskyrus tą vieną varlytę, kuri, įdėjusi šitiek pastangų, pasiekė viršūnę! Tuomet visos kitos varlytės norėjo sužinoti, kaip gi jai pavyko?
Viena dalyvė paklausė, kaip gi tai varlytei, kuri pasiekė viršų, pasisekė atrasti jėgų? Nugalėtoja nieko neatsakė, mat, pasirodo, ji buvo kurčia..
Komentarai
Nerealios ir labai pamokančios istorijos...😘 Ypač antra...
Jo.... Šios dvi istorijos.... Nepaprastos 😃
oo, koks warlius ;>>
sakes.. ipac antra story pakerejo.. 👍 👍 👍
varlytė. me esa varlytė.. ;>> naiss...