
Leisk man išvysti šviesą tunelio gale..
lyti kol išauš.
Grįš saulė.
Kartais taip norisi pabėgti nuo visko. Prakeikta kankinanti nežinia.
Kartais padarai siaubingų klaidų. Netyčia ir pikto nenorėdamas.
Bet kai žinai, kad tau atleis tik po to, kai, sužinoję, ilgai ir piktai rėks, darosi velniškai nesmagu.
Sykį jau buvo. Daugiau, ačiū, nereikia. O, be to, ne taip seniai jau ir buvo..
Priminė ką tik vėl.
Ne.
Prašau.
Ne.
Ir man baisu to, kas laukia rytoj,
Galbūt eisiu keliu ir suklupsiu tamsoj.
Niekada nežinai, ar pakelsi rankas,
Ar atmerkęs akis dar išvysi šviesas.

Kvailai sunku, kai suklysti neištaisomai. Ir negali niekuo padėti žmonėms, kuriems klius tavo elgesio pasekmės.
* *
Jei esi visiškai tikras dėl savo nevilties, privalai elgtis taip, tarsi turėtum viltį, - arba nusižudyti. Kančia neduoda jokių teisių.
A. Kamiu
* *
Kaip pasakyti, kad suprantu ką padariau, kad suvokiu, skausmingai suvokiu.
Koks sumautas dalykas lyg niekur nieko kalbėtis su žmogumi, kuris dabar yra išties laimingas, nors žinai, kad savaitės bėgyje jis šauks ant tavęs iš pykčio.
Komentarai
Elfooke >> šitas 100 % sukasi prieš mane. Neišvengiamai. Užteko man ir ano prisidirbimo, atkentėjau tas visas tiradas. Šitas sunkesnis. ;/
sunshine_lover >> susitvarkyti susitvarko. Po to, kai emociniame pragare pasėdi. Bet vis tiek ačiū. ;>
buna. buna tokiu slyksciu dalyku. ka padarysi, prisidirbti kartais irgi sveika. juk ne visada blogi dalykai atsigrizta irgi blogais. dabar - ramiai....
Liūdnai. Be galo. Žinau jog palinkėdama, nesuklupt ir laikytis, nieko nepakeisiu. Bet ir nuo to blogiau gi nebus. Viskas susitvarkys, juk visada susitvarko. Ar ne?