Paryž.
Tas dalykas, kai žmonės turi svajones ir, nors ir negalėdami jų pasiekti, gyvena taip, tarsi jas visuomet turėtų su savimi, yra labai gražus.
- Man patinka Paryžius, - dažnai sakydavo jis. - Be to, man patinka milžiniškas, išdidus Eifelio bokštas. Kai stoviu ten, viršuje, man priklauso visas pasaulis. Ten viršuje, dar gyvas būdamas, esi visai arti dangaus.
* *
Neseniai kažkada prisiminiau ir labai pasiilgau lietaus.
Ne to pikto, kuris lyja, kad būtų balų ir šalta, o to švelnaus, tokio (pa)vasariško..
* *
Ir dar nesuprantu, kaip galima neleisti keliauti..
Juk nieko nėra tokio labesnio už tai.
Mm..
Tai pakelkim po saują.
Žinai, burtininke, palik mane man;
Ten, kur aš išeinu, visą amžių žiema
Ir miškai.
Komentarai
Pats ir veikiausiai vienintelis dalykas, kurį man mama pasakodavo apie mano svajones vaikystėje buvo tai, jog svajodavau tapti menininke Paryžiuje... Ir kadanors, aš ten nuvažiuosiu. Nuvažiuosim abi.
O lietaus to (pa)vasariško ir aš noriu. ett.