
Pilkumos kupinas rytas.
O taip, man tai išeina. Gražiai ir draugiškai žiūrėti netgi vargu, ar moku.
Buvau ėmusi manyti, kad palikau savo piktumus praeity, bet deja. Jie vis dar su manimi. Ir tegul būna. Žinoma, geriau būtų nepasiduoti ir toliau kovoti, kad jie išnyktų - juk buvau šio to pasiekusi. Ech. Neturiu pasiteisinimo, kodėl taip darau.
Nors, kita vertus, velniams man teisintis? Neturiu gi prieš ką, niekam nesu nusikaltusi.
Mano sąžinė švari,
aš išmokau meluoti
nesakydamas netiesos.
* *

Och.
Nebegaliu negalvoti.
Galėčiau dabar leisti laiką geriau.
Ten netgi nuobodžiauti nenuobodu.
Ten kitaip. Viskas. Kiti žmonės, kita veikla, kita aplinka.
Susitikčiau išsiilgtą, ilgai nematytą pačią geriausią pasaulyje draugę. Paatostogaučiau. O dabar ką veikiu? Bobėju.
Dabar man tik rytas ir naktis, kada tik beatsikelčiau.
Aš neišalkstu ir nepavargstu. Aš tik stumiu laiką.
Įleiskite žvėrį.
Aš dvidešimt metų jau be,
o tu - su.
Komentarai
As tikiu, kad ateis laikas, tuomet pamirsi viska, kai busi pakeliui, kur taves lauks ji. Ir kai susitiksi ja, suprasi, kad vertejo sitos akimirkos tiek ilgai laukti😘