užmiršau, kad tikiu debesėlio šviesa

nieko nežinau, nieko nemačiau, nieko negaliu
pasakyt daugiau


https://i32.photobucket.com/albums/d31/stusa_kutusa/200134581-001.jpg
Laikraštyje buvo parašyta, kad kažkur žuvo mergaitė. Ji gulėjo ant šlapio šaligatvio, atskirto nuo gatvės gyvatvore. Nereikėjo
įdėmiai žiūrėti, kad pamatytum kaip iš po jos nugaros tekėjo kažkas juodo.
Žmonės, lyg to ir telaukę, kalbėjo, kokia mergaitė buvo juodaširdė. Kiti sakė, kad ji išvis neturėjo širdies,
tačiau visi sutartinai tvirtino, kad tai jos kraujas juodas.
Mergaitės mama klūpojo prie jos kūno ir verkė kruvinomis ašaromis. Neilgai trukus nebeliko tų juodų dėmių
po mergaitės kūnu - tai motinos ašaros viską nuplovė.
Ir niekas nesuprato, kad tai tušas juodas.
https://i32.photobucket.com/albums/d31/stusa_kutusa/10019331.jpg

ant plačiausio pilko lauko neregėt gėlių nei paukščių
ir niekam savo svajonių išsakyti negaliu
vieniša ant pilko lauko lyg spalvoto sapno laukiu
stebuklo iš svajų

https://i32.photobucket.com/albums/d31/stusa_kutusa/bd2238-001.jpg
Nusibodo pačiai save guosti ir mintyse kartoti tai, ką noriu girdėti. Pasakykit pagaliau ir Jūs ją nors. Na, taip netyčia.. Taip man netikėtai.. Labai audringai nereaguosiu, bet vėliau, prisiminus, minėsiu Jus geru žodžiu. Jūs gal ir nepastebėsit, bet tai bus geras ženklas. Ir aš nusišypsosiu vardan Jūsų.

mano saulė - akmuo, mano žodžiai - lietus,
mano meilė - ruduo, mano dievas - žolė,
mano žiogas ore, stygos danguj,
stygos danguj, mūza delne.

Komentarai