
Vakaras.
nereikia nieko.
Tik sėdėti ir žiūrėt
kaip ta saulė mus palieka
ir lyg vakaras
žėrėt.
* *
Hm, vis dėlto sunku.
Sunku grįžti namo tamsoje ir matyti tamsų namą,
matyti laikrodyje žybsint šeštą valandą vakaro ir žinoti, kad niekas negrįš,
neturėti su kuo pasikalbėti būnant namuose.
Beje, vakar šypsojausi taip plačiai, kaip seniai jau teko šypsotis. Dėkui Gintarei.
Šiemet laukiu Kalėdų, nes man atrodo, kad jos nebus tokios piktos, kaip būdavo retkarčiais anksčiau. Kažkodėl atrodo, kad šiemet jos bus pilnos džiugesio. Matyt, dėl poilsio.
Tik su dovanomis vėl sunku.
Ir matyt ties galva skrendant
nepažįstamus paukščius.
Ir matyt į naktį brendant
kažką murmančius medžius.

Gero vakaro. :>
Komentarai
Milda - Atsimenu, kai man būdavo dažnai, kai tėvai išvažiuodavo į keliones, tai viena lidavau. Pirmas dienas visai ir smagu, tačiau vėliau pabosta, darosi nuobodu ir liūdna. Norisi to vakarinio pasikalbėjimo, kas šiandien įvyko mūsų mažajame pasaulėlyje. (: Man visiškai nesigalvoja apie Kalėdas. Dar taip nebuvę. Galbūt nėra laiko, minčių. O juk tuoj bus tik dvi savaitės, trumpos dvi savaitės. Nesvarbu galbūt viskas savu laiku (: Dėkojoma ir Jums. Einu toliau rašyti rašinį ir svaigti garuojančioje arbatoje su Smilgevičiūte ir Skyle. Septynis ilgus metus Mes gėrėm žiedlapių midų, Bridom per kopas baltas Ir žiūrėjome viens į kitą.
gero vakaro ir Tau. ramios nakties. ;}