Vasarą.Žiemą.Paskutiniu metu.

Vasarą,
gulėdamas ant nugaros,
aš noriu išmokt dangiškumo,
kad paskui nebijočiau
būti ilgai tamsoje.

https://i32.photobucket.com/albums/d31/stusa_kutusa/200385186-001.jpg
Išimu šaukštelį iš arbatos su imbieru puodelio. Man juk jo nereikia, tai kam jį ten laikyti?
Paskutiniu metu daug tyliai galvoju ir niekam nesakau, ką. Šauna daug idėjų, tik visos jos be tikslo.
Nesijaučiu, kad būčiau tokio amžiaus, kokio esu. Vaikystėje atrodydavo, kad tai daug ir labai gražu. Nifiga. Kad ne daug, tai jau faktas, nors kartais rodosi, kad per daug.

Žiemą
aš pavirstu vovere,
labai taupiai
gyvenu tik iš savo gyvybės
ir žinau,
kad žmonės
pavojingesni nei žvaigždės.


Nepilk į griovį.

Komentarai

uzkasta_negyva

dryžuota-koja, ojė. Tiesiog nėra prasmės to sakyti. Pasakysi - nepasakysi, o situacija tai juk nepasikeis.. ;> Drugelka, ačiū 😘_~

Drugelka_smile

Pavadinime žodžiai - Vasara. Žiema, man priminė viena dainą. Jūs gražiai, kaip visad rašote.