o ne! emo vėl puola!
Ir nori regėti, prasmės nematai
Kai švelniai tau ranką šilkinę ištiesia
Tu ją sučiumpi, o kam visa tai?
Per pelkę tu brisi ir purvą šį uosi
Protingus maišysi kartu su kvailais
Tu akcijas savo visas išparduosi
Ir cento nei vieno negausi grynais
Šalpusnių tu žydintį lauką praeisi
O kelias bus ilgas ir smarkiai vingiuos
Nuvargęs ramybės į veną suleisi
Lai griaučiai nugrimzta kryželių rugiuos
[ geras, aš parašiau eilėraštį. ir dar tokį depresovą. ir išvis gerti yra blogai, ypač kai geri su ne tais žmonėmis, nes linksma būna tik begeriant, o po to labai ilgą laiką būna liūdna, oi liūdna. tai... labanakt ]

Komentarai
Eilėraštis išties vykęs.
Labanakt tada. Turiu pasiūlymą-pirmiausia gerk su tais,nuo kuriu tau būna liūdna,o po eik gert su draugais. žodžiu,nusišneku šiandien aš. Labanakt.
Jei tai pirmas tavo eilėraštis tai dar sakyčiau visai normoj gerk su tokiais, kad paskui liūdna nebūtų...
būna būna taip,visiem,matyt..