KūrybaEilėraštis

Extazy


Aš niekad nesuprasdavau žmonių,
Kurie sakydavo myliu
Ir kai einu gyvenimo keliu
Keistą jausmą širdyje jaučiu.
Nesuprantu koks tai jausmas po velnių,
Kuris mano sielą drasko pamažu...
Gal pasakysi man tai tu,
Kodėl visi mes dėjom ant šitų jausmų?
Tu privertei nekęsti meilės vis labiau
Ir šitą šiltą žodį širdyje aš išardžiau.
Jis niekad nebegrįš, aš tai žinau...
Seniau juk Dievo aš karštai meldžiau,
Kad mano gyvenimą jis mylėtų daug labiau,
Bet pagaliau aš viską supratau,
Kad vaikystėje Dievo aš atsisakiau
Ir kad į šitą mėšlą, extazy, per tave aš įklimpau...

Komentarai

ErikaCHA

nieko, nieko, niūrokas šiek tiek, mažai šviesos...