Būna dienų,savaičių o gal net mėnesių kai kiekvienas iš mūsų įkrenta į duobę. Žinoma, ne tiesiogine prasme. Ta duobė būna šalta ir bauginanti,iš kurios sunku išsikapanoti. Ir tai visai ne dėl mūsų kaltės mes į ją įkrentame. Tačiau,dėl mūsų bejėgiškumo ar nusivylimo gyvenimo kartais nesugebame be kitų žmonių pagalbos iš jos išlipti ir pažvelgti į saulę. Bet toji duobė nera paprasta. Duobė priverčia mus užsisklęsti savyje ir neprisileisti savo "gelbėtojų". Arba duobė tokia gili, kad net ir mūsų ištikimiausi "gelbėtojai" yra bejėgiai.

Ir aš nežinau kodėl.

Komentarai

kamiliutyte

taip, tai tiesa ka rasai, bet yra sakoma "lazda turi du galus" todel manau kad ir kaip butu sunku, turi su tuo susitaikyti, nes toks gyvenimas ir mes nezinom ka jis mums duos ryoj... o is kiekvienos situacijos galima pasimokyti, kad tos pacios klaidos kuriu visi padarome, nebepasikartotu....

FENIKSAS

kaip pirstu i aki, gaugiau ir nera ka pridurt