Vaikystes stogas.
Kai jau svyla sikna tai ir tikslas pasirodo cia pat ir ne visad pasiekiamas...Prasiskirsto tirsti svajoniu debesys ir pamatai,jog tu nebegyveni savam pasauli...
Eidama i mokykla susitikau maza berniuka,gal koki pirmoka. nezinau,ar jis jauciasi laimingas, taciau tokiu metu man viskas buvo tolima ir nesuprantama.Jauciausi tokia suaugus, ir pykau ant viso pasaulio.Kodel po paraliais mane laiko maza mergaite?Ka jie nemato kokia as didele ir viska suprantanti?...
Atsimenu,atsistojus ant kedes bandau pasiekt menuli,deja,jis buvo per toli arba mano rankytes per trumpos...Uzsidarius viena kambari,uzsileisdavau kazkokia kasete,kurioje grodavo metala.Ir sokdavau,sokdavau,sokdavau...
O man graudu.Nenoriu but didele!!! Grazinkit man vaikyste!!! ;/

Komentarai
tai kad as ir esu dar mazas zvirblis siam dideliam pasauli,tiesiog as kalbu apie metus-apie pilnametyste... CyberPirate--->pats ir nesiok aukstakulnius
kažkaip susipainiojau tarp komentarų. ; D Mieloji, būk tokia, kokia tau būti yra geriausia. Juk svarbiausia tavo, o ne kitų požiūris į save.
Nežinau, gal pabandyk aukštakulnius..?
Su tokia nostalgija.. ;>
kažkodėl iš tokio dienoraščio nespręsčiau kad tu jau tokia labai didelė. sorr. žmonės laiko tave tokia, kokia turbūt jiems atrodai. nepgalvojai? ir nepagalvojai, kodėl? jei viską supranti, pabandyk suprasti, kodėl jiems neatrodai suaugusi.