KūrybaEilėraštis
Baltas alksnis
Tu... negali kalbėti -
Tavo... burna uždara...
Tu... negali mylėti -
Tavo... širdis negyva...
Kiek metų... tu stovi vis vienas?
Išvagotų... laukų pakrašty...
Vienatve... tu tvirtas kaip plienas...
Likai... amžinoj užmaršty...
Kiek kartų... matei juos negyvus?
Ir kiek... vis atėjo naujų?...
Prapjovė... ir tekino syvus...
Jie žaidė... su tavo krauju...
Tu silpnas... stebi juos dar kartą...
Kiti žmonės... toks pats elgesys...
Bet vėjui... pašaukus jų vardą...
Tu matysi... ko jie neišvys...
Baltas alksni... kadais aš mylėjau...
Anksčiau aš... mokėdavau verkti...
Baltas alksni... ilgai aš kentėjau...
Kol nustojau... gyvenimą smerkti...
Dabar aš... negaliu kalbėti -
Mano... burna uždara...
Aš... negaliu mylėti...
Mano... širdis... negyva...

Komentarai
Daugiau nei gražu... Ir dar tos pauzės dar didesnį įspūdį paliko. Net 10 rašydamas jaučiuosi lyg per mažai duodamas