KūrybaEilėraštis
Krentanti žvaigždė
Krentančios žvaigždės... Už jūros, toli...
Jos sužimba ir staigiai sudūžta...
Viena jų - ypatinga, nes tavo kely
Ji reiškė per daug, kad sulūžtų...
Tu žinojai tvirtai, kam priklausė jinai,
Paskendai nevilty savo šauksmo...
Jo gyvybė užgeso staiga - amžinai,
Tyliai, ramiai ir be skausmo...
Tu prisiminei, tai ką jis sakė,
Kaip mokino: "Tikėk, būk rami"...
Kaip tau tarė, kad tu, mėlynakė,
Jo pasaulį verti savimi...
Dabar, kai jis dingo, ore...
Tu eisi dar kart paskui jį,
Kad vėl susikibę už rankų, drauge
Ištirptumėt vienas kito glėby...

Komentarai
Gražu ir paprasta. Gal tik pabaiga per daug.. saldi. Bet man patiko. 9/10 ne tik galima bet ir būtina parašyti :)