Niekas nebestebina
Didžiausia gyvenimo prasmė yra paskirti jį tam, kas testųsi ilgiau už gyvenimą. William James Šiandien pagaliau gavom lapus, su savo geriausiom savybėm, kurias įvardino kiti bendraklasiai. Tiesiog buvo toks "žaidimas" prieš Kalėdas, kad kiekvienas turėjo parašyti kokią…
Didžiausia gyvenimo prasmė yra paskirti jį tam, kas testųsi ilgiau už gyvenimą. William James
Šiandien pagaliau gavom lapus, su savo geriausiom savybėm, kurias įvardino kiti bendraklasiai. Tiesiog buvo toks "žaidimas" prieš Kalėdas, kad kiekvienas turėjo parašyti kokią nors gerą kito klasės draugo savybę, būdo bruožą ar šiaip ką nors gero parašyti apie tą žmogų. Supratau tai, kad arba: a) aš esu žiauriai ribotas žmogus
b) mano bendraklasiai visiškai vienodi ir neoriginalūs c) esu žiauriai visų nemėgstamas ir apkalbamas už akių, dėl to visi bando "griebtis to paties šiaudo" ir surasti bent vieną kažkokį dalyką, kuriam esu gabus. Kita vertus, bent jau džiugu, kad niekas nepriskiedė nesąmonių...
Nors stebėtis turbūt neturėčiau - pats ne kartą įsitikinau, kokio aukšto lygio veidmainiai yra mano bendraklasiai. Visiškai nenuostabu, jei ir aš esu atsidūręs tarp tų, kurie apšnekinėjami už akių, kad ir kaip iki šiol nenorėjau tuo tikėti. Na, bet tai ne taip jau svarbu...
Šiandien turbūt paskutinį kartą pristatau psichinę ligą, tiksliau sutrikimą, ir baigiu visą šitą galbūt trumpą, o gal kam ir prailgusį benefisą
.
Bipolinis sutrikimas
Bipolinis sutrikimas(maniakinė depresija) - tai psichinis sutrikimas, kuriam būdingi pasikartojantys manijos ar depresijos epizodai, kurie gali vienas kitą keisti arba yra atskirti normalios nuotaikos epizodų. Manoma, kad ši liga gali būti paveldima genetiškai - pusės bipoliniu sutrikimu sergančių žmonių vienas iš tėvų turi nuotaikos sutrikimų. Keisčiausia ir įdomiausia būtent tai, kad žmogus būna tai neįtikėtinai linksmas, atsipalaidavęs, laisvai bendraujantis, kartais net grubus ir agresyvus(manijos periodas), tai visiškai užsidaręs, tylus ir viskam abejingas(depresijos periodas). Kartais šie du periodai eina kartu - tuomet žmogus jaučiasi susijaudinęs, prastai miega, gali pradėti matyti įvairias haliucinacijas ar iliuzijas. Šia liga dažniausiai serga jauni žmonės, nors susirgimų pasitaiko ir tarp vyresnių.
Įdomus faktas: 1953m. pacientui, sirgusiam bipoliniu sutrikimu buvo atlikta hipokampo(smegenų dalies, esančios tarp pogumbrio ir tilto) pašalinimo operacija. Buvo manoma, kad pašalinus hipokampą pacientas pasveiks, taps ramesnis ir galės gyventi normalų gyvenimą. Operacija buvo sėkminga, bet tik iš dalies. Pacientas iš tiesų nebejautė ligos simptomų, tačiau atsirado kita problema. Pašalinus hipokampą, žmogus nebegalėjo prisiminti jokių naujų įvykių - nieko, kas įvyko po operacijos. Jis įstrigo 1953m. Tam tikro pokalbio ar įvykio prisiminimą jis tegalėjo išlaikyti keletą minučių, po to pasakojant tą patį dar kartą jis klausėsi visko kaip naujos, negirdėtos istorijos. Ir taip kas kartą. Tiesa, jo protas buvo veiksnus - jis galėdavo spręsti kryžiažodžius(jei jie nereikalavo žinių po 1953m.), tačiau jo gyvenimas iš esmės buvo žlugęs.

Komentarai
Na, jei tikrai visiems patiko, gal dar ir pratęsiu po kiek laiko. Veidmainiai yra visi, bet yra tam tikros ribos. Baisoka, kai žmonės, kuriais pasitiki, tau už nugaros kalba apie tave visiškai kitaip nei akis į akį... Alvydai, jį gal ir tenkintų esama padėtis, bet gi jis nesuvokia, kad nieko neprisimena. Tiksliau, suvokia, kai jam tai pasakoma, bet tuoj pat vėl užmiršta. Nemanau, kad jis jautėsi nelaimingas - nelaimingi jautėsi jo artimieji. Nors ir jie ilgainiui, turbūt, prie viso to priprato.
Gaila, kad nebebus ligų aprašymo, man labai patiko
Baisiai įdomi istorija su nelaimėliu, įstrigusiu laike. Kaž, ar jis jautėsi nelaimingas? Gal jį tenkino esama padėtis: jokių bauginančių naujienų, kaip ir džiuginančių. Kas dėl asmens ribotumo ar taip sakant vidutinybės - dauguma būtent tokia. Savęs graužimas, kad nesijauti kokios nors sferos asas, nėra geras dalykas. Aplamai savigrauža yra daugėlio ligų iššaukėja, tiek psichosomatinių, tiek kūno negalavimų, kaip pvz. - odos ligos. Tikrai nemanau, kad esi pilkas - tavo dienoraščiai, kad ir depresyvūs kaip Kafkos, betgi įdomūs. Esi visiška priešingybė R7wa.
....žmogus būna tai neįtikėtinai linksmas, atsipalaidavęs, laisvai bendraujantis, kartais net grubus ir agresyvus(manijos periodas), tai visiškai užsidaręs, tylus ir viskam abejingas(depresijos periodas). Kartais šie du periodai eina kartu... Dalelė manęs. Bet nepastoviai taip, tai galiu būt rami. Ir kodėl gi paskutinį kartą? Įdomu buvo. Veidmainiškumas... Nepažįstu nei vieno visiškai neveidmainiško, tyro, žmogaus.