KūrybaEilėraštis

Pakilome, kad vėl nukristume


Pakilome... kad vėl nukristume?
Pražydome... kad vėl nuvystume?
Prabilome, kad vėl nutiltume?
Didžiavomės... kad nusiviltume?

Džiaugėmės... kad vėl liūdėtume?
Mylėjome... kad vėl kentėtume?
Ilsėjomės, kad dirbtume?
Gyvenom... kad numirtume?

Kam visa tai? Kam šis užburtas ratas?
Kam saulė, mylimas žmogus ar rožių kvapas?
Jei po visų džiaugsmų ateina neviltis
Ir trapią tavo laimę atima mirtis...

Vos pagalvoji, koks esi stiprus, laimingas, nepakeičiamas
Likimas skaudžiai primena, koks tu esi pažeidžiamas...
Kad pakilai vien tam, kad kristum iš aukščiau
Ir kad pražydai tam, kad vystumei anksčiau...

Komentarai

velniux

Nieko nepadarysi, deja...

R7wa

Eh, toks jau tas gyvenimas 😘 Ką čia bepadarysi?