Tai, kas skirta šiandienai...
Seniai jau berašiau dienoraštį. Šis savaitgalis ir apskritai visa praėjusi savaitė buvo ganėtinai išskirtiniai, pilni svarbių įvykių, malonių atradimų ir nuostabių emocijų.
Visa savaitė buvo tarytum amerikietiški kalneliai, kurie tai staigiai kilo į viršų, tai smigo žemyn. Šiandien pakilimo diena. Nesvarbu, kad už lango lyja, o vakar dar ir žaibų sulaukėm:
Tiesą sakant mane tokie gamtos reiškiniai įkvėpia daug labiau nei gražus ir saulėtas oras. Ir žinau, kad ne mane vieną
.
Vakar, kaip visi žinot, buvo mamos diena. Nepamiršot pasveikinti?
Maniškė buvo užsiprašiusi, kad mamos dienos proga sukurčiau eilėraštį jai. Kadangi jai nepatinka mano eilėraščių tematika, prašė sukurti visiškai kitokį, gražų. Aš, aišku, bandžiau atsikalbinėti, nes gražių eilėraščių rašyti tiesiog nemoku... Bet negali gi atsakyti mamai per jos dieną... Tai teko suktis. Gavosi toks visai pusėtinas. Apjungiau meilę ir dėkingumą mamai su tradicine liūdna eilėraščių nuotaika ir gavosi toks keistas hibridas
. Bet svarbiausia, kad jai visai patiko.
Dar šiandien sužinojau anglų ir vokiečių kalbų lygių patikrinimo rezultatus. Kaip ir tikėjausi, kontrastas milžiniškas. Nors nėra ko norėti, kai pirmos ir antros kalbos testai visiškai vienodo sudėtingumo. Sistema tų testų tokia, kad surinkus iki 17 taškų tavo lygis yra A2 arba mažesnis, surinkus 17-51 lygis tempia B1, o 51-65(maksimumas) lygis tempia B2. Tai va, su vokiečių šiaip taip patenku į B1, nes surinkau 30 taškų, o anglų gana komfortiškai įsipaišau į B2, nes surinkau 63 iš 65. Šiaip visai smagus dalykas tie testai
.
Ir šiandien mano nuotaika gera dėl dar vienos priežasties: Juve pagaliau vėl tapo Serie A čempionais!!! Nuostabu! Storia di un grande amore! Bianconeri per sempre!
Dienoraščio pabaigai, grojaraštis sudarytas iš malonių praėjusios savaitės muzikinių atradimų:

Komentarai
gražu skaityti :7]
Visgi pagrindinė mano specialybė būtų kalbos. Filosofija planas jeigu netyčia rimtai patraukčiau ligi knygų rašymo ar straipsnių rašymo. Tuomet filosofija praverstų. Tai va iš kur tas mąstytojo pradas? Kad aš tokių rasčiau žmonių aplinkoje... Tik buhalteriai, vadybininkai ir fizikai... Ir istorikai, chemikai mokykloje... Gerai, matosi, kam rytoj 8 ryto egzaminas Saldžių baltų sapnų ir ramių blusų
Mano tėtis filosofiją baigęs. Gal todėl aš ir nenoriu į filosofiją... Nes kas kartą, kai pagalvoju, kad esu žiauriai išmintingas, užtenka nueit pasišnekėt su tėčiu, kad suprasčiau, koks durnas visgi esu . Čia man bus pretekstas nesustoti tobulėti. Be to, su filosofija nekokios perspektyvos gyvenime, tik tiek, kad įdomu.
Planuoju po 4 metų filologijos į kokią filosofiją patraukti Štai kam man matematika. Mūsų kartai kiti reikalavimai visgi Ir būsimų psichologų dar nepažįstu. Vyresnėje kartoje taip - jų buvo dešimtys. Dabar tik istorikai ir chemikai aplink
Vat būtent, aš irgi nesuprantu, kam tau visa ta matematika kalbas studijuojant? O psichologų būsimų nėra, kuriems ir matematikos, ir istorijos reikia?
Nesąmonę pasakiau... Juk nėra reikalo kitais rūpintis . Pirma pasakyk nuoširdžiai, ar tu pati save supranti?
Man gaila kitų Taip yra - mane sunku pakęsti. Jeigu šalia bus žmogus, kuris mane pakęs, aš jo nemylėsiu, nes jis niekada manęs nesupras. Tai ne iš piršto laužti pasakymai - man visi sako, kad drastiškai teigti, jog mane pažįsta, jie negali. Kiekvienoje aplinkoje prie skirtingų žmonių aš elgiuosi kardinaliai skirtingai. Jeigu mane apibūdina keli žmonės iš skirtingų aplinkų, atrodo, kad jie kalba apie skirtingus žmones. Tad kaip galima suprasti ir pakęsti vienu metu? Neesu tokia optimistė
Tai ir neprarask dėl akimirką šiek tiek aptemusios galvelės . Vertingas daiktas tavo kūryba gi. Jei ne dėl savęs, tai dėl kitų palik bent jau. Kaip tai? Taip ir gyvensi su savo savanoriu .
Kiek daug E Gerai, gerai. Jau beveik gražų taškų skaičių pasiekiau. Nesinori dabar visų jų prarast Kaip eilėraštis gal :D Ei, čia taip yra išties - myli vieną, gyvena su kitu. Ir man taip bus, galiu galvą dėti
Pirma eilutė dar dar, bet antroj jokios prasmės neįžvelgiu . Parodo panų neryžtingumą ir tiek . O Degančios rankos tikrai kažkas Toookio. Aukščiausio lygio tekstas. NEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEE! Tik ne tai!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!! Palik viską!
Galbūt. Be tai: "kai aš pilnas, man sako: koks nuobodus tipas kai aš tuščias, kiti laiko žvaigžde... " "kalbasi abi apie mylimus vyrus juokiasi abi kad gyvena ne su jais" Atspindi žmonių paviršutiniškumą ir požiūrį į žvaigždes, žymius žmones ar šiaip žmones ir jų santykius, meilę. Nesitikėjau tokių žodžių Mikutavičiaus dainose. Ne šlamštas? Manau, kad pasielgsiu kaip gedged ir ištrinsiu beveik viską Gal kokius 5% paliksiu ;)
Kodėl visi aplink susilaukia žaibų, o mano kaimuką jie aplenkia? :;
Nežinau, man kažkaip tas Baigėme mokyklą tekstas nelimpa nors tu ką. Čia tau turbūt dėl to, kad asociacijos su gyvenimu. Jau greit baigsi mokyklą, tai ir daina patinka todėl Ir tai visai ne šlamštas
O būtent "Baigėm mokyklą" ne tik tekstas prasmingas, bet ir melodija kažkuo traukia. Sudėtinga tokia, netikėta. Be prasmingų žodžių daina yra tiesiog paprasta daina, be geros melodijos - geriau nusirašyti tekstą ir deklamuoti jį kaip eilėraštį Na gal kai man taip daug, nes kūrybinio šlamšto jau prikaupiau apie 150 įrašų
Drįstu su tavim nesutikti(beprecedentinis atvejis ). Tekstas šitos dainos vienas geriausių visų laikų lietuvių dainose. Melodija neypatinga, bet šiuo klausimu Mikutavičius niekada nepasižymėjo originalumu :). Be to, šiai dainai tinka ir tokia monotoniška melodija, nes pagrindinis akcentas ne ji, o tekstas. Na, kažkada ir man patvirtino per greičiau nei pusvalandį, bet taip buvo kartą iš kokių penkiolikos.
Nežinau, neįspūdinga ta daina. Gal tik dulkės dulkėtos įsiminė :D Man patinka tokie žodžių žaismai. O aš visad laukiu apie mėnesį/3 sav. kol recenzijas patvirtina Kūryba kaip papuola. Ne kartą net 10 min. laukti nereikėjo