apsnigtos kiemo sūpynės.
Čia mes susipažinom...
Čia mes kalbėjom apie viską...
Bet laikas eina...ir praeina...ir visdelto jis dar ateis...
Kiek kartų saulė šildė mūsų sūpynes...
Kiek kartų liūtys talžė jas stambiais lašais...
Kiek kartų vėjas jas sūpavo tyloje...
Ir mes tada laimingi buvom...
Pražydo-nebežydės,prabėgo-nebesugrį š
Ir,rodos,taip neseniai dar buvom vaikai!
O dabar po truputi tampam suaugę,
Bet bėda tik viena:tu norėjai užaugt,o aš ne!
Ir aš taip kasdiena vis aplenkiu kiemą,nesvarbu beržai tai žali,tai nuogi
Šiendiena,kai sniegas snigo ramiai,aš priėjus mačiau tas pačias sūpynes
Atsiminimai gražūs iškilo paviršun,o širdį suspaudė graudžiausia gėla,nes
TAVES NER SALIA,o as stoviu cia pat........
Komentarai
artima...labai artima...
man labai patiko... liudnoka, bet man patinka liudesys....
Man tai priminė Dainos Teatro dainą apie karuselę... liūdna
Funcybabe rašė: laikas... prisiminimai. Šildantys. Netgi deginantys širdį. Norstalgija. Šiek tiek. ;>
laikas... prisiminimai. Šildantys. Netgi deginantys širdį. Norstalgija. Šiek tiek. ;>
p.s. nelabai į temą, ale KAIP man patinka jūsų nikas ^^