KūrybaEilėraštis

Širdis alsuoja liūdesiu


Mano mintyse dar gyvos viltys ...
Nors širdis verkia kraujo ašarom
akyse karts nuo karto sužiba meilės lašai
galiu apraminti mintis,bet ne sielą.

Teks panaudot šypseną pro nuogas lūpas
nes jaučiu leisgyvių vilčių alsavimą
kai pradėjo švist ,užsimerkiau
tik parklupt... pajust nelaisvę...

o gal vis tik tapčiau griežta ?
Kaip pasibaigęs kefyro galiojimo laikas
O gal kirsčiau kelią įstrižai
vaikščiočiau bordiūrais;
pro šiaudelį
sriūbčiodama
braškių arbatą...
ne gal geriau tapsiu auka....

Komentarai