SKAUSMO PILIULĖ ( šiek tiek apie savo šeimą)

Dažnai prisimindavau savo vaikystę… nė pati nesuprasdavau kodėl gal dėl to,kad tuo metu aš jaučiausi mylima,o gal dėl to,kad tuomet nieko nesureikšmindavau skirtingai nei dabar.O kas tokio išliko dabar? Nekaltos nuotraukos ir saldūs prisiminimai. Vaikystė.
Dabar viskas pasikeitė . Gyvenu visiškai kitoį gyvenimą. Niekam nebeatrodau juokinga apsirengusi balerinos suknelę ar užsidėjus klouno nosį,nes tai jau ne be man. Sėdžiu sau viena rūkau popierėlyje įsuktą žolę ir nė nepastebiu kaip bėga dienos,savitės,o paskui metai… Aš nė nepastebiu,kad lieku vis vienišesnė. Gal laikas susiimt? O gal tiesiog nugrimzt vienatvei…
Aš rūpiu savo motinai. Tik su ja beveik nesišneku,nes nekeliu jokių problemų priešingai ,nei mano brolis- Kalnius, ar sesė-Honorata. Mokausi gerai, nesu pagauta policijos darant kažką neteisėto ar panšiai… O gal vertėtų pradėt? Gal vertėtų įsivelt į kokį nors nešvarų verslą? Ką nors apvogt? O gal tada mam mane labiau mylėtų O gal… Klausimai ,klausimai… Ne ,gyvensiu savo nykiame butelyje apsikabinusi fotoparatą. Tiesa pamiršau paminėti juos. Mano gyvenimo meilė yra fotografija,myliu visus menus … Aš juos myliu…Vienintėlė paguoda. Aš pati ryškinu nuotraukos. Man patinka tūnoti šaltame rūsyje ,raudonoje šviesoje…O pati maloniausia akimirka užuosti džiūnančių nuotraukų kvapą… Ak…
Turiu nuostabų tėvą. Nors jis daug dirba ir dažnai neturi laiko – man jo visada atranda. Nebijau jam pasakoti savo paslapčių,nes žinau jos saugios. Jis visada supranta, kai turiu bėdų,jis visada žino kai man blogai. Jis buvęs fotografas. Bet kai vedė mano motiną nebegalėjo fotografuoti ,nes pasak mano motinos šis darbas pernelyg lengvas ir neduoda dideliės materialinės naudos.O tai jai buvo svabiausia,nes jai reikėjo visko… Mašinos,prabangių vakarėlių,rūbų ir... Dar daug dalykų apie kuriuos man net šlykštu kalbėti. Man to visiškai nereik.
Dar turiu brolį ir sesrį. Jie turi ledines širdis. Daugiau apie juos nieko nežinau.
Turiu savo mieliausią,mylimiausią pusbrolį Joną. Tik dabar jo nėra jis Londono vergovėje… O ne…. Mes su juo dažnai atsisėdame prie puodelio arbatos su rožių žiedlapėliais ir kalbamės,kalbamės,kalbamės…. Po to dar išgeriame puodelį ir dar ir dar ir dar…Jis mano mielas juodvarnis su kuriuo visada yra apie ką pasikalbėti… Bet jis anglijos prostitutė..Šitiek daug turiu ir dar drįstu liūdėt? O taip juk meilę iš jų pusės pajuntu ne taip dažnai… o kaip norėčiau apkabint tai kas man brangu….

(beje cia istrauka is mano rasomos knygos skausma rijau tabletem).

Komentarai

nejausk-nudesiu

kažin, ar jau laikas knygai

verkiantilelija

nemylek to ko nepazisti as velnio pavainikis

arbuzo_cukrus

oh. as myl tawo kuryba. nors perskaiciau tik sita. bet myl. jau gal baigi parasyt knyga? ;o but lb ydomu paskaityt.

verkiantilelija

acioo zmogai

Anarchistas_UK

Ka bepasakius visur tie pinigai net suabejojau ar tavo motina myli tavo teva jei troksta tik tiek kad jis ja aprupintu, kadanors ir tau aiskins kad fotografija neatnesa naudos, nes ji manau nesupranat kad zmogus gali buti laimingas tik darydamas tai ka nori,o seip tikrai nepasiduok nevilciai ir nedaryk nesamoniu Sekmes tau gyvenime ir rasant knyga kai parasysi butinai man duok paskaityt o as kai parasysiu duosiu savo

priplaukus

užburia..kažkuo artima.

uzkasta_negyva

šiek tiek liūdna, bet taip gražiai parašyta.. nors neesu mačiusi, bet, manau, ne tik fotografija Tau pavyksta.. respect