KūrybaKita

Keliauninkai pasaulyje ir Lietuvoje

(Kuryba padejo generuoti dirbtinis intelektualas)

Palikom batus mes Berlyne,
Gatvelėj plačioj lyg tėvynės.
O širdį atidavėm vynui,
Saldžiam lyg močiutės mėlynės.

Žiūrėk, vėl mojuoja Kaukazas,
Kur kalnas toks lyg unitazas.
O džiugina sielą Abchazas,
Kai groja ten linksmas džiazas.

Mums ranką tiesė Omanas,
Geltonu smėliu kaip bananas.
O jūroje supos Libanas,
Lyg didelis, margas ekranas.

Nukeliavome net į Alžyrą,
Kur smėlis per pirštus mums byra.
O krante pamatėm Epyrą,
saulute danguj grojo lyra.

Lėktuvas nutūpė Vienoj,
Ten gėrėme šviežiąjį pieną.
O saulė nušvietė Sieną,
Ir šildė mus visąją dieną.

Nuplaukėm laivu į Kretą,
Suradom ten saugiąją vietą.
O vėliau pamatėm Tibetą,
Kur vėjas pusto šerbetą.

Svajonėse švyti Havana,
Kur šoka linksma marihuana.
O krante mus laukia Gana,
Su šviežiai pustyta savana.

Vilioja mus kalnas Altajus,
Kur geria visi žalią čajų.
O širdžiai sveikiau Himalajai,
Ir senis vardu Menelajus.

Nuplaukėme net į Maltą,
Kur vilkėjom lengvąji paltą.
Saloj matėm ir Gibraltarą,
Praleidom tenai kiaurą parą.

Mes skrendame tiesiai į Rygą,
Ten pirksime storąją knygą.
Paskui aplankysime Nidą,
Kur kopos saulėlydžius lydi.

Namo neša kelias į Kauną,
Kur upė per slėnius keliauna.
Užsuksime trumpam į sodą,
Kur medis mums Vakarus rodo.

Nuvykom mes ir į Kelmę,
Pajusti tą ramiąją gelmę.
O vėliau pasiekėm Uteną,
Kur pjovėm prie ežero putinus.

Užsukome mes į Pasvalį,
Nupirkti saldžiausią obuolį.
Keliai vedė į Radviliškį,
Kur radome pamestą kiškį

Komentarai