Renkuosi kelius, kur neša srovė,Kur baigiasi baimė, prasideda tikrovė.Kartais tik tikiu, nors turėčiau žinoti,Kad galiu skristi, erdve bėgoti.Šiandien rankose – milijonai žvaigždžių,Rytoj – nežinia, ką aplinkui regiu.
Nustok raudoti, tarsi namie jau būtum,Pažvelk į šį teatrą, kad jame nežūtum.Žaidžiame tą patį žaidimą visi,Nors lovose gulime vieni, tamsoje, tolumoje.Esame svetimi, klystantys, neatpažinti,Bet akimirką vieną – ypatingi, išaukštinti.
Pyktis tave pavers atsargiu ir šaltu,O meilė uždegs, sušviesi virš naktų.Leisk man pajusti ir karštį, ir ledą,Likimas juk rašo mums bendrąją dalią.Tai mūsų šauksmas, mūsų lemtis –Pakilti aukštai ir kristi į naktis.Bet šokant mėnesienos šviesoje, brolau,Argi neturime visko, ko troškom labiau?
Komentarai
Renkuosi kelius, kur neša srovė,Kur baigiasi baimė, prasideda tikrovė.Kartais tik tikiu, nors turėčiau žinoti,Kad galiu skristi, erdve bėgoti.Šiandien rankose – milijonai žvaigždžių,Rytoj – nežinia, ką aplinkui regiu. Nustok raudoti, tarsi namie jau būtum,Pažvelk į šį teatrą, kad jame nežūtum.Žaidžiame tą patį žaidimą visi,Nors lovose gulime vieni, tamsoje, tolumoje.Esame svetimi, klystantys, neatpažinti,Bet akimirką vieną – ypatingi, išaukštinti. Pyktis tave pavers atsargiu ir šaltu,O meilė uždegs, sušviesi virš naktų.Leisk man pajusti ir karštį, ir ledą,Likimas juk rašo mums bendrąją dalią.Tai mūsų šauksmas, mūsų lemtis –Pakilti aukštai ir kristi į naktis.Bet šokant mėnesienos šviesoje, brolau,Argi neturime visko, ko troškom labiau?