KūrybaEilėraštis
Pusė kelio
Ak, tas laikas, tos dienos neramios -
Nesuspėji apžvelgt savo žemės,
O, žiūrėk, jau nuo kranto iries
Tolumon, kuri grįžt nebeleidžia,
Į kurią nuolat plaukiam visi,
Vėjui žilstančiom garbanom žaidžiam,
Šviečiant saulei baltam debesy.
Dienos kraus dar didesnę mums naštą,
Bet pečiai išlaikys - nenumes...
...Man taip noris paglostyti skruostą
Šalia žengiančio jauno sūnaus,
Kai pasieksime savąjį uostą -
Jis mūs žygio skraiste apsisiaus
Ir tęs kelią...

Komentarai
skyryba kažkokia neaiški,o tai ir eilėraštį padaro sunkiai suprantamą kas galėtų paaiškinti šią eilutę: Vėjui žilstančiom garbanom žaidžiamhelp
as ne moteris o vyras
Kokia tu produktyvi Villain.