KūrybaEilėraštis
Vaikystės langas
Lango stiklas sutrūkęs, mažytis,
Bet jame mūsų vaikiškai pradžiai
Tilpo rausvos palangės rožytės,
Tilpo saulė, katė ir medžiai.
Mes, priploję prie stiklo veidus,
Matėm taką, vingiuojant per pievas.
Juo kasdien, saulei tik nusileidus,
Iš darbų parlinguodavo tėvas.
Mums prie lango nuvargdavo akys,
Čia dienas pralindėdavom kiauras.
Baisiai traukė, rūpėjo takas,-
Kur jis bėga, vingiuotas, siauras?
Pro tave mes pamatėm pasaulį,
Kur vingiavo takas į dvarą,
Nuo kurio mamai diegė pusiaujį,
Kuris tėvą į kapą nuvarė...
Pro tave mes, mažytis langeli,
Įžiūrėjom gyvenimo prasmę,
Įžiūrėjome didelį kelią
Ir išėjom į žemę gražesnę.

Komentarai
visai gražus
siltas toks
Mielas ir tema nenuvalkiota.
Kai kur truputį stringa, bet šiaip labai šiltas
takas - reikejo arba visuose posmuose kartot, arba nereikejo det net i tris (gal paieskot sinonimu daugiau), bet siaip lb lb patiko. 10
neabejotinaij nuosirdus eilerastis..ir visaij mielas ir suprantamas..saunuolis
Žodžiai paprasti, bet esmė yra meniškume. Labai meniškai išreikšta 10,
labai neblogai
Zavus ir simpatiskas paskutinis stulpelis.
man tai atrodio kad kotai nesirimuoja bet siaip tai viskas ok
kazkaip man neidomiai.. sausas.
Ir išėjom į žemę gražesnę.....ech....miela miela..
Toks neblogas
tikrai gerai. gal vietomis per daug primena privalomos literatūros kūrinius, bet iš esmės tai yra geras, mielas eilėraštukas
neblogas.... net visu penkiu balu nepagailesiu
geriausias is visu skaitytu
labai geras eilerastukas