KūrybaEilėraštis
Ant nakties sparnų
Taip garsiai tamsą skrodžianti tyla.
skvarbus tas žvilgsnis,skrendantis į tolį,
gilyn sekundė sminga kiekviena
ir tu su ja kažkur prapulti nori.
bet vis esi,nes širdyje taip šilta,
girdi,tuksena gimusi mintis.
tiek daug per tiek mažai patirta-
kartu gyvena nenumirštanti viltis.
ištieski ranką-į ją tyliai nusileidžia
jausmais alsuojanti rudens šviesi naktis,
jauti,kokius sparnus ji mums išskleidžia,-
mes skrisdami pasėsime mintis
apie pavasarį sužibusią vėl viltį,
apie nedrąsų,bet taip lauktą "aš myliu",
apie kaštono žvakę,uždegtą po langu,
apie tikėjimą pasaulio stebuklu...

Komentarai
grazu 10
Visai nieko.