KūrybaEilėraštis
Naktis
Net veidą gelia nuo to šalto vėjo
Ir šviesos sminga vis giliau širdin.
Štai vėl pro šalį kažin kas praėjo,
Prasmego kaip ir viskas praeitin.
Mėnulį pasigavę gniaužtuos laiko
Naktiniai debesys. Kodėl jie taip pikti?
O plaukus rudeninis vėjas draiko
Ir tu kalbiesi su pačiu savim.
Tik gal stiklinės akys šito namo
Įžvelgti sugebės, o gal suprast,
Ko daužos mintys, ko širdis atšalo,
Kodėl suradus taip sunku prarast...

Komentarai
na nezinau... ner prie ko prisikabint... taip net neidomu... Tiesiog tikrai labai neblogas kurinukas
nice.
tik per daug negirkit...
oooo Smagu ir vel sioj svetainej skaityti tikrai naujus eilerascius, ir ne bet kokius, o ohoho
be zodziu!
gerai skaitosi...neblogai surimuota...mintis aiski.....ir man patiko......
ačiū už vertinimą
mintis aiški ir gana nebloga. destymas ir pateikimas taip pat neblogas bet nežinau kodel, kartais mums - žmonėms - norisi kažko kito, kažko neįprasto, kažko naujo ir dar nežinomo. bet man patiko ir tai, ka dabar perskaičiau
geras man patiko
antras posmas grazus