KūrybaEilėraštis
Ryte
Aš nežinau, kas man ant veido -
Gal ašaros, o gal lietus...
Akis keliu i niūrų dangų
Ir laukiu. Bet jis toks tylus...
Štai baloje lietaus lašelis -
Mažutis lašas iš dangaus.
O menkas kelyje žmogelis,
Beieškantis nedaug - tiktai žmogaus.
Gal atsivers dangus, gal aš ten būsiu:
Tikėjime paskęsiu ir lietuj,
Pavirsiu lašeliu ir begalybėj žūsiu
Pamiršus, kad buvau žmogum...

Komentarai
nuosirdus,mielas, grazus... 10
kai jis gimė,labai skaudėjo...tikriausiai todėl ir jaučiasi
nuosirdu, grazu paprasta, bet skausminga...net uz sirdies griebia.9