biski kurybos biski sapalioniu

Ismoke nekesti,zudyti,neskraidyti...
Noriu sparnu-tu kurie is mano sapnu.
Nuskristi,nulekti,uzmirsti,pabegti...
Dedu daug daugtaskiu...
Kam jie?
Usigalvojimui,naiviems zmonems
smegenys uzgujinti
As tas banalus zmogus
Nesuprasi tu mano eiliu
Nei tu,nei tu,nei tu...
Laikas skristi ten kur grazu
Doze raminanciuju...
man ramu.

vat tokia mano visa kuryba,kurioj dominuoja kazkokia rutina ir liudesys.kuriu ir kuriu,bet nieko gero,paskaites mano eliu tevas nuvestu mane pas psichologa,bet kas ten?jis manes neimokys rasyt spalvingesniu eiliu,neismokys manes gyventi,dziaugtis.kartais jauciosi taip viska praradusi,jauciosi tokia vienisa ir zinau kad tik del to as kalta,bet tokia jau esu ir niekas jau man nepersodins smegenu ir jausmu.as egoiste,egoiste,egoiste,egoiste...pagalv osite kodel taip daznai ta zodi kartoju?su kiekvienu to zodziu kiek bekartociau tiek prisimintusi kiekviena mano ziopla klaida nuo kurios kenciu,kenciu...bet nieko uzsidesiu "linksmumo" kauke...nemegstu tokiu zmoniu-tau i akys sypsosi o uz nugaros linki tau "mirties",ne,as ne tokia jei man zmogus nepatinka as stengiuos isvys su juo nebendrauti,nekalbeti,nevaidmeniauti,as tik del saves uzsimesiu ta "linksmumo" kauke,kad kitiems butu su manim lengviau ir man su jais,as jiems nelinkesiu "mirties" as jos mylesiu,mylesiu visus ir visas,busiu gerio isikunijimas,sypsosiuos visiems,busiu palanki...tai busiu gera rytojaus AS...bet jei nukris mano kauke bus blogai,bus blogai ir man ir aplinkiniams,jie matys kaip as kankinuos,jie matys kaip mano akyse gimsta asara,kaip mano lupos prades virpiet,kaip as stipriai sukasiu dantys ir kentesiu,jiems bus blogai salia manes,as imsiu stipriu kliju ir priklijosiu kauke,kad nenukristu uo mano veido bent pora valandu,bent pora dienu ar naktu...

Komentarai