tustuma...sedziu prie pc su pusiai uzmerktom akim,toj turbut mano kunas eis miegoti,bet galva ir mintys vis dirbs ir dirbs...kaip kartais noreciau buti zmogu be smegenu,nieko negalvoti,nieko neatsiminti,nesmerkt kitu,nesmerkt saves,nesmerkt savo veiksmu,jausmu ir uz nieka nepergyvent.butu lengviau gyventi.bet ar as tada gyvenciau?ne,tiesiog egzistuociau,netureciau nieko ka dabar turiu-nieko blogo ir nieko gero,nepatyrciau nieko nieko kas privercia susimastyt arba skraidyt...vakar tu neatejai nors zadejai-na ir kas,man ir be taves buvo smagu,tik siandien labai kazko truksta...zinau,jei panoresiu vakare galesiu buti tavo gleby ir visos tos banalybes,bet gal verta...ar taip ir prasedesiu visa diena-nieko naujo,nieko gero.pastebejau kad mes tik ir mokam verkti kaip negalim surasti gyvenimo prasmes itt-bet kam ta gyvenimo prasme-gyvenimas tai zaidimas as jo zaideja,kai padarysiu per daug klaidu bus game over,o tada nezinau kazkas naujas prades zaist uz mane,kazkas gal gersnis zaidejas o gal ir blogesnis...
apmastymai,pamastymai...isprotejimas...k o daugiau galvoji apie visokias nesamones to tave gilyn ir gilyn tempia depresija...tampi jau tokiu beviltisku pesimistu,kad graudu net i save i veidruodi pasiziureti. jei nenori kad pastebetu kiti uzsimeti ant veido kauke-tampi vaidmeiniu,bet koks skirtumas.kaip visada mano pamastymai nukripo kazhkur...nesamones.
|
Komentarai
kaip jau kazkur esu rasius . .esme tame kad dauguma is musu sugeba tik guostis ir werksliant apie tai kaip jiems blogaj . .ir etc . . .(tarp ju esu ir as) . . ir tik mazuma kurie bando kazka daryt kad butu kitaip . . o gaila .. . . . . .
tai nera nesamones tai tavo jausmai. tik man atrodo, kad tu izvelgi problemas ten, kur ju ne itin yra... gali buti laiminga, bet sedi ir lauki, kada ta laime pas tave ateis. gal tu imk ir jos siek? nes sitaip besededama tu nieko nelaimesi - sededama ir galovdama, kaip tau blogai... try
net nesuprantu, tai kas tau? lyg tai gali tureti tai, ka nori... bet visdelto tu nepatenkinta? ar as ne taip supratau?
kaip visda neskaitau nesamoniu
man su tais pamastymais lygiai taip pat....nieko negaliu sau padaryti,mintys plaukia didziuliu srautu.kartais susiimu uz galvos ir ir sakau stop stop stop,bet vis tiek tas pats...
kodel tu tokia savikritiska? juk gi viskas cia puiku..graziai arasei ir tikrai to nepavadinciau nesamonemis..