kaj bloga taj rasau
Saule sviecia,silta as miske renku zibutes,jauciuos apsvajgusi,lygtajs kazkas butu vozes man per galva.Surinkusi truputi traukiu link namu,pamazu mindama takeliu vedanti per tanku miska...Ieskau galvoje zodziu,kuriais galeciau pasvejkinti augintoja,uz kuriuos ji manes neapibartu,neapvadintu niekam tikusia ir nedekinga,sugalvojau..pasakysiu aciu,aciu uz viska ka del manes padariai.Taip gerai bus?Bet atejusi namo radau uzrakintus durys,kazkur isejus,kazkur...Kad neisgaruotu tie paprasti zodziai lygi tol kol ji ateis,lygi tol kol as prieisiu su zibutemis ir pasakysiu tos zodzius...
Siandien as per daug banali,per daug sementali,per daug silpnos sirdies...Sukurtos eiles,tokios pilnos naivumo ir paprastumo,tokios...
Tylus zodziai is tylnciu lupu
Akys tau viska pasakys
Ranka rankai,lupos prie lupu
Taip zemiskai,taip gerai...
Ieskau lyg aklas zmogutis
Silumos,kurios taip senai nejutau,
Sirdys pilna,lyg karstas arbatos puodukas
Praso,kad kas nors ji isgertu tiktai...
As issigandes,mazas vaikiukas
Naslaitys,prasantys prieglobscio,nors trumpai akimirkai.
Bijoti to,kad gali tureti
Tai ka gali prarasti paprastai.
Meiles,glamoniu,dangisku svajoniu
Suteikti Tu gali,zinai...
Man sunku ka nors kalbeti,
Bet pavargau ir tyleti,
Manau suprasi,nes prasymas skirtas tau tiktai...
(skirtas zmogui,kuris suteike vel nauju vilciu)
Komentarai
fainej kad turi kam ji paskirt...
teisingai darai..kad rashai..as tiesiog engaliu rashyti i music tada kai man bloga..nes wisi pradeda uzhjausti ir sakyti ,kad reikia sypsotis..tai as zhianw pati..laikykis
nu jo geriau rasyti kai blogai o ne pvz; pjaustytis . . .