jos dangus tarsi velvetinis,jos akys shypsosi,nors shirdys kenchia.ejome kartu po zhaliai auksokanchia pieva ir ieskojome tu mazhu,nekaltu butybiu,tajp miegome i jas ziureti tamsoje.Shviechia menulis,o jinai staugia kaip vilkas,nes ji dabar viena,shysposis visiems,gyvens savo nerupestynga gyvenima,taip jai noretusi tureti kazhka labai artima,ar bent ish artimuju artima,kad galetu ishsikalbet,kad galetu ishsiverkt,sakyti tiesa...Jai daugiau metu negu rejkia perkant alkoholi,bet mazhiau kvepuoja ir alsuoja lajsvu veju,pamirshta ka rejshkia jos zodis.
jos dangus tarsi velvetinis,ziuredama i ji-nusiramina ir leidzia viskam perplaukt pro ja tarsi kajp per nematoma ruko siena.Turi zaislu priminanchius jai svarbius,brangius.Taip noretu jau suaugti,taip noretu,kad ja paleistu.Turi sparnus,bet nemoka juos savarankishkai ishskleist,arba tiesiog bijo pakeisti ne tik savo gyvenima.O kodel gi?Kodel jai ne laikas tureti savo svajas,savo vizijas,SAVO?pastangos,pastangos,pastang os....ner nei asmeniniu daiktu,nei gyvenimo.Kai rausiasi po jos daiktus,taip pat ir po jos gyvenima.Jei nusibodo girdet kasdiena tik priekaistas ir prisiminimus,kad jinai yra lygiai tokia pati nevykele kaip kazhkas kieno dalelytes liko uzhkuodoti joje.
bet viskas bus gerai.o taip,viskas visada buna gerai.tiktai ne Jinai.

Komentarai

skeitaz

graziai parasyta...O merginai,kuria cia aprasei galeciau pasakyti:niekas neiskleis jos sparnu,tik ji pati...