Nuo Vieno Iki Keturiolikos

Vienas saulės spindulys pabandė nudažyti naktį.Ji liko tokia pat tamsi,o Helijas išspaudė vieną ašarą.Mirti turint tikslą-kilnu,mirti beprasmiškai-kvaila,mirti-neišvengiama ,telieka pasirinkti kvailai ar kilniai...
Du liūtai išbėgo į areną,ant kurios smėlio klūpėjo žmogysta be vienos rankos.Arena pasidengė dviejų žvėrių krauju.Tiras stovėjo išdidus ir nepaliestas mirties nasrų.Kad ir kokia bebūtų silpnoji dievo vieta,tai tikrai nėra prieš jį nukreiptas žiaurumas.Tai sunaikina jo apsėstus padarus, o dievas nusišypsojąs gali ištarti:,,Brutalios širdys niekada nepamils gyvenimo,o brutalūs protai niekada nepradės galvoti.“
Gyvenime netikėtai ateina tik tyrs stebuklai:mirtis-ji mus taip švelniai pabučiuoja,kad mums belieka ištarti:,,ačiū“,meilė-ji mūsų širdis pripildo to jausmo,kad mums belieka ištarti:,,daugiau“,draugai-jie atstoja mums viską vienu prisilietimu,mums belieka ištarti:,,nenueik,niekada,neišnyk...� �.
Mažame kovos lauke susitiko keturi kariai.Vienas iš jų buvo išties stiprus ir maištingu žvilgsniu pasižiūrėjo į savo oponentus.Likę kariai susivienijo ir nužudė stipriausiąjį.Po to visi susižvalgė vienas į kitą ir buvo pastebėta,kad vienas iš jų žiūri bailiomis akimis.Po kelių sekundžių bailusis buvo taip pat nužudytas.Ant kovos lauko stovėjo du aponentai,vienas buvo šiek tiek pasimetęs,kitas keistu žvilgsniu stebėjo kritusiuosius.Abudu gyvieji numetė kardus į šalį ir ,,karštai“ apsikabino...(Pirmiausiai norime pašalinti stipriausius-kad patys užimtume jų vietą,paskui nužudome bailiausius,jie kupini įvairiausių minčių,iš kurių bent pusė mūsų netenkina,galų gale mes apsikabiname sau lygius,kad galėtume nužudyti juos jiems to visai nesitikint..._.
Penki draugai nutarė išsiaiškinti kas yra tikra draugystė.Būdami dešimties metų jie užrašė savo mintis ant mažų lapelių ir sumetė juos į urną.Dabar jie sėdėjo būdami devyniasdešimties metų ir nutarė perskaityti tai,ką užrašė prieš aštuoniasdešimt metų.Jie išvyniojo lapelius ir vienas jų perskaitė draugų mintis:,,Draugystė-kai duodamas saują meilės iš draugo jos gauni visą aruodą“.,,Draugystė-kai atvirai šnekėdamas žinai,kad draugas kiekvieną žodį įsileis į savo širdį ir jo lūpos nepakartos tavo žodžių niekam“.,,Draugystė-kai duodamas aruodą pykčio iš draugo gauni jo tik saują.“.,,Draugystė-žinojimas,kad draugas juoksis su tavim,verks dėl tavęs ir liūdės be tavęs“.,,Draugystė-tai kas sumažina skausmą,kai draugas esa šalia ir padidina skausmą,kai draugas yra toli,draugystė-tai kas sustabdo ašaras,kai draugas šalia ir kartais priverčia riedėti jas,kai draugas toli,draugystė-tai kas nėra surišta kraujo saitais,bet negali būti nutraukta net netekus paskutinio jo lašo...(Jeigu turėtum keturis tikrus draugus aštuoniasdešimčiai metų,tau nereikėtų jokio pomirtinio gyvenimo...).
Šeši angelai pakilo nuo žemės,saulės pusėn.Kai jie pajuto,kad skristi tolyn yra pernelyg pavojinga,nes gali sudegti,visi pasuko atgal,tačiau vienas jų norėjo pasirodyti drąsesnis ir skrido tolyn.Po kelių minučių penki angelai pamatė kaip pro juos pranėrė degantis plunksnų kamuolys.Supratę,kad tai jų draugas visi kartu sugriebė jau mirusį ir pajuodusį angelą.Žemė pasidengė šešių angelų pelenais ir Afroditės ašaromis ant jų...(Kartais vienas neprotingas žingsnis pražudo ne vien mus.Kartais vienas protingas žingsnis paverčia laimingais ne tik mus.Nebijokime žingsniuoti drąsiai kaip Tesėjas ir užtikrintai kaip Achilas).
Septyni vandens lašai prikėlė juodą rožę gyvenimui...(Vienybė padeda išgyventi,vienybės reikia ir numirti...).
Aštuoni saulės spinduliai pradingo tamsiuose nakties gniaužtuose.(Tikslas numirti,kai idėja yra gyvenimo grožio atskleidimas-gražus).
Devyni liūtai krito nuo vieno dievo rankos.(Tikslas sunaikinti,kai idėja išsiaiškinti kiek stiprus esi pats-siaubingai patrauklus).
Dešimt stebuklų žmogaus gyvenime:gimimas-be atsiminimų,draugystė-aukso vertės,meilė-nenuspėjama tragedija/pasaka,muzika-gniuždanti ir prikelianti,išdavystė-pamokanti,kanči a-pasaldinanti gyvenimą,sėkmė-suteikianti pasitikėjimo,karas-neturintis pabaigos,taika-neturinti pradžios,mirtis-be atsiminimų...
Vienuolika karių niekada nelaimės sąžiningo karo.Vienuolika dievų niekada tinkamai nevaldys pasaulio.Vienuolika žmonių visada kariaus norėdami valdyti pasaulį...
Dvylika draugų-stebuklas...
Trylika angelų padengtų žemę pelenais,dangų-krauju,pragarą-draugyst e...
Keturiolika vandens lašų leidosi į žemę.Keturis iš jų sunaikino kaitra,keturis vėjas nubloškė šalin,keturis pasigrobė žmonių rankos.Du lašai nukrito ant juodos rožės,tačiau jai to neužteko,kad prisikeltų naujam gyvenimui...
Vienas pasaulis pasidalino į keturiolika dalių...

Komentarai

White_Weapon

Niekaip negalėčiau atsisakyti...

Chiro

Gal pirmadienį? Aš vis vien būsiu mieste, tai bent porai valandų galėtume susitikti...

White_Weapon

Tai galim labai lengvai ištaisyti...😘

Chiro

Pasiilgau su tavim pasikalbėti...