KūrybaEilėraštis
Mirtis
Atsisėdęs prie stalo
Aš žiūriu į bedugnę,
Užmerkiu akis,
Jaučiu degančia ugnį,
Matau ten viltis,
Tamsias kaip naktis,
Girdžiu aš žodžius,
Kuriuos taria mirtis.
Tik staiga- ramuma:
Nykstančios eilės,
Akys atmerktos,
Gulintis peilis.
Rankoj širdis
Plaka dar vis,
Išslysta ir krenta
Žemyn į grindis.
Komentarai
!!!nuostabu!!!
grazhu....
uuuuuuuuu labai man patikooo )) daugiau ner ka sakyt, kai noris sokinet paskaicius BEABEJO si kart savo pastabas nutylesiu,na nes taj butujau skonio reikalas.. mmm cia del ... krc,, ))