Sukasi rodyklė, bėga laikas,
Kyla rūkas, dabar draikos...
Kiekvieną dieną manasis kūnas
Vis labiau sulinkęs tūno.

Mintys vis giliau skandina,
Žudo ir neatgaivina.
Norisi išplėšt tą svorį,
Kurs ant sielos pasikoręs.

Sprendžiamas mano likimas,
Duotas ir pasirinkimas:
Kaip gyvensiu, ką mylėsiu,
Ką ištrinsiu, ką nupešiu.

TAIP nebepakeliama...
Gyvent ar mirt? -
Štai dilema.

Komentarai

prieblanda

Viskas čia normoj

adeline

visaj idomus...

asara

visai nieko...

NILI

pirmos eil dvi nepatinka. nes nemegstu rodykliu visokiu... o seip nera blogas

Mirtis

per daug tiesus, vėlgi. taip įsijautus galima nueit per toli nušokt nuo skardžio, nebeliks nė dilemos, besidraikančio rūko, besisukančios rodyklės. tik kūnas tūnos. nesulinkęs imho mažiau savižudiško drastiškumo eilėse nepakenktų.

november_rain

Yra apie ką pamąstyt. Ir tik 2 daugtaškiai! Ir vietoj netgi! 3 posmas labiasuiaii patiko.

Granduda

wos ne hamletas niu bet truksta dar truksta...nors raimas geras ir sudeliota wiskas lyg ir i sawo wietas bet cia galbut ir yra problema..per daug i sawo wietas sudeliota...nera kur pamastyt

Arkangelas

Tikrai neblogas..