Keturi šimtai angelų Ją saugos, - pasakė kažkas kai aš gimiau. –
O paskutinis – Keturi šimtai pirmas – mylės.


Iš viso – keturi šimtai vienas angelas virš mano lovos.
Ir joje.
Pilni stalčiai angelų.

Pirmas – vaikystės angelas.
Jam reikėjo psichiatro,
Kad išgydytų asmenybės susidvejinimą.
Žiaurumas po vaiko kauke slėptis mokėjo.

Antrasis – turėjo nešti taiką.
Neatnešė. Pametė pagriovy.

Trečiasis – ramybė.
Dirbantis tik naktimis [lyg kekšė].
O dienomis – isterijos ir triukšmas.

Ketvirtas – tikėjimas.
Pats niekuo netikintis,
Niekad netikėjęs angelais.

Penktas – šviesa.
Perdegęs.
Kažkas pamiršo pakeisti lemputę.

Septintas – meilė.
Tuščia širdim.
Tuščiom mintim.
Angelas – Meilė – Niekas.

Aštuntas – turėjęs mylėti.
Vienintelis tikras.
Bet nemylėjo.
Į Žemę nežiūrėjo.
Tikėjo Rojum.
Pakilo ir nuskrido.
Man paliko plunksną.
Sudeginau.

Aštuoni angelai sargai iš keturių šimtų vieno.
Kiti – tik akmenys.
Plius plunksna iš sparno,
Saujelė pelenų.

Prakeikiau keturis šimtus angelų.
Keturi šimtai pirmajam nukirpau sparnus.
Sudeginau.

https://hotimg5.fotki.com/b/88_216/43_70/Spanish_Eyes-vi.jpg


Nesuprantu, kam reikia žadėti rytojų,
Jei nedovanoji šiandienos..
Juk žmonės tokie naivūs..


Ir aš tik tyliai tikėsiu Niekuo.

Komentarai

Nereikalinga

Sužavėjo*.

Mishell

Miela, žiauroka, stingdantis kurinys man patiko

hare_bo

mhm.. tavo nuosava kuryba cia?

peteliske

labai labai gražu.... verčia susimąstyti... super..