Apsimetėlis.
Tada verti mane jaustis ypatinga
Ir tikiu, kad mane myli,
Man gera su tavim.
Tačiau, kai mes nebevieni, kai aplink kažkas daugiau,
Tu tampi kažkuo kitu,
Negali atsipalaiduot ir vengi manęs.
Nebesuprantu, kas dedas? Kas blogai?
Kas atsitinka tavo jausmams?
Tu stengies būti kietas, tai liūdina mane.
Prisiekiu sau, niekad nesužinosiu,
Kodėl tu apsimeti kitu..
Taigi, atsakyk man..
Kodėl Tu verti visa tai komplikuotis?
Aš juk matau kai tu apsimetinėji,
Prieš savo draugus, prieš kitus.
Kodėl tu darai viską sudėtingiau?
Ir kai aš liūdžiu, Tu klausi kodėl?
Aš tyliu nes visa tai – Tu
Tu klausi, ką aš manau, ką aš jaučiu?
Bet koks skirtumas,
Jei tu nusispjauni i tai ką tau sakau.
Sakai, kad viskas gerai ir bus geriau,
Bet man nepanašu kad taip yra.
Ir jau supratau, kad viskas blogėja,
Nes kai mes nebevieni, tu tampi kažkuo kitu.
Taigi sakyk man..
Negi nematai, kad patinki man koks esi
Ir tau nereik apsimetinėt kitu.
Tai gal rimtai prižadėk man,
Kad daugiau nebematysiu Tavęs,
Apsimetinėjant kitu..
Mes viską prarandam,
Neleisk, kad viskas išnyktų,
Nes mes to nesusigrąžinsim.
Bet pasakyk man...

Komentarai
m. Apstulbau šiek tiek. Keletą posmelių taip artima ir jausta...