KūrybaEilėraštis
Tu snaige išlikai.*
Kai lapai nukris ir baigsis ruduo,
Kai ateis vėl žiema ir primins man tave
Kaip buvo mums gera, kai buvom drauge,
Kai liepsnojo dvi širdys ant sniego šalia.
Pamenu dar, kai stovėjom kartu
Ir snaigės ant mūsų krito.
Mes, pakėlę galvas, į viršų žiūrėjom
Kaip žvaigždės virš mūsų spindi.
Tada su tavim laiminga buvau,
Bet likimo dėka, žemyn aš kritau.
Mūsų meilės dienos išnyko staiga
Ir ant šalto sniego kirto ašara.
Pamiršt negaliu tos žiemos jau ilgai,
Širdy tu snaige išlikai amžinai.

Komentarai