[ramuma]
Prikelt ramybės negaliu
Nors ir širdy dar liko kalnas..
Nuostabių,tyrų jausmų..
Nei vėjo,nei dangaus turėt nemėgau..
Patinka būti tarp visų..
Ir nesvarbu,kad kartais skyla..
Net laimė į dalis per pus..
To svaigulio auksinio,gėlo..
Lyg saulės vis dar ieškau po batu,
Ir pirštelius nuo vėjo šalto..
Pradėjau slėpti tarp dainų..
Ir silpnas it vergijoj..
Ramybės laukti ketinu..
Kad ant kalvos mažos išvysčiau..
Nors kelis mažus daigus..
Komentarai
ka as zinau
Pakartosiu seną frazę - GRAŽU
hey Xilix;]]] pamačiau tavo nicką ir atpažinau juk čia tuuuuu;]] mŪsų kūrybinis berniukas;]] pameni mane? aš Bangoje esu žinoma kaip Wisur_per_žalią;]]] ir beje pasikeik lytį;]]]] ačiū už dėmesį. gražios eilinukės;]
gera būna,kai aplanko ramybė...
sweeet
Labai grazus eilerastis nors as ir nenusimanau poezijoje, bet man jis aptinka.... P.S. gerai kai zmones turi talenta.....