2006-06-28 19:43min
nu pasakysiu aš prisigeriau visokiu visokiu vaistu ir laukiau savo mirties valands bet parašius vienam geram draugui jis man paiškino kad gyvenime verta gyventi.. tada išsiploviau skrandi ligoninej ir viskas gerai.. mane dažnai aplanko tokios mintys kai bunu viena namuose juk nieks tada netrugdytu pasismaugt ar vel ka nors padaryt bet mane sulaiko tokiem dalykam vaikinas ir jam esu už tai labai dekinga kad su manim išgyvena visus mano skausmus nelaimes ir taip toliau...juk nekekvienas veikinas pasakys "susijimk i rankas juk gyvenimas nesibaigia tuo kad tau šiandien nesiseke juk rytoj bus gal gerai ir tiu džiaugsies kad gyveni lauk to rytojaus kai tavo gyvenimas susitvarkys ir tiu gyvensi laimingai..ir beto kiek tiu iškentesi dabar tuo tau lengviau bus ateity iveikt gyvenimo sunkumus" šiaos žodžius prisimenu taip gerai kaip nieko kito , juk tiesa kaikada išauš tokia diena kai visas košmaras baigsis ir galeiu atsikelt iš baisaus sapno ir džiaugtis gyvenimu...nzn kodel bet negaliu sulaikyti ašaru savyje.. tiuriu mama tiuriu sese ir tiuriu patevi ko man dar truksta gal tikro tevo meiles??? aš nzn ka reiškai tureti teva ir džiaugtis su juo liudet ...noriu imtis kokioos nors veiklos bet mano rankos tam nekyla ... padekit man atsistot iš tos duobes i kuria dribau
Komentarai
ačiukas
o tu laikykis. tas waikinas sakydamas tau tai buwo teisus. jeigu dabar blogai, tai gal rytoj bus nuostabu. laikykis. per kančias - į žvaigždes : )