KūrybaEilėraštis

Auka


Esi man grožio etalonas,
Kažkas dieviško, lyg visas panteonas,
Spinduliuoji grožiu ir didybe,
Skleidi palaima ir ramybę.

Esi man Alfa ir Omega,
Tavo balsas...lyg skambinant arfa deklamuotum soneta,
Kas as prieš tave...tik aklas, basas vergas,
Pamiršiąs ko šiam pasauly esu vertas.

Tavo jauna širdis ir tobulas kūnas,
Noriu taves-geismas trenkė kaip perkūnas,
Tai nuodėminga, bet kartu ir stebūklinga,
Dėl to paaukočiau ir sielą nemirtingą.

Dėl tavęs plaukčiau mirties upe,
Hado karalystėj vis prisiminčiau tave,
Tokia auka dėl tavo kūno,
Viena naktis ir aš pražūnu.

Bet niekad to aš nesigailėčiau,
Vėl ir vėl sielos atsižadėčiau,
Nė akimirkai nesudrebėčiau,
Prieš prarasdamas viską-vėl tave apglėbčiau.

Jei Dievai tau dovanotų nemirtingumą,
Norėčiau bent kas tūkstantį metų jausti tavo artumą,
Kas tūkstantį metų atgimčiau iš naujo,
Kas tūkstantį metų šidis ir vėl daužos.

Komentarai

pukis155

Tai ir yra idealu.

mass_hysteria

Net klasikai sau neleidžia taip gausiai darkyti kalbos. O dabar, kaip ir dera piktam dėdei niurgzliui, pakritikuosiu. Užsitęsęs. Rizikuodamas atrodyti beširdžiu gražių dalykų nemėgėju - patetiška ir labai nusaldinta mintis per šešis posmus atsibosta. Porą galėtum nukirpti nuo galo. Būtent tiek. Labai jau jie graudūs ten atrodo.

yorkaz

Dekui

Sahja

Aišku, kad dešimt balų.....Čia kaip kokio klasiko , kaip kokio, labai žinomo poeto kūrinys...Man tai idealus eilėraštis....