KūrybaEilėraštis
Sutrikusi siela
Ar gali būt tikras kad užmigęs prabusi,
Ar vėl, išaušus rytui, šiltus saulės spindulius pajusi,
Ar turėsi galimybę artimui nusišypsot,
Ir vėl - "Labas rytas" pakartot.
O jei neprabusi, kas tada?
Ar suprasi iškart, kad tavęs jau nebėra?
Ar gyvensi toliau kaip gyvenai,
kol vieną dieną suprasi kad vienas likai.
Išeiti negali kol kaltę neši,
Sutrikus, bejėgė - tu nieko nesupranti,
Labiausiai tau skauda dėl savų,
Kai matai tiek daug ašarų pralietų.
Daugiau tu jiems nebepadėsi,
Nepaguosi, rankos neištiesi,
Todėl kartu su jeis tu kankiniesi,
Su savim šį skausmą nešiesi.
Tu esi čia, bet tavęs kaip ir nėra,
Žmonių akim - tavo gyvenimo istorija jau užbaigta,
Plėšais, rėki, bet abiejų pasaulių vartai tau užverti,
Nepritampi....viena esi....sutrikusi siela...verki.

Komentarai
labai žavus eilėraštis šis
Paskutinis stulpelis sužavėjo. Na kiti tavo darbai man pasirodė šiek tiek geresni ,tačiau ir šis visai neblogas - vertas 9
hm...visaj nieko butu, bet...