KūrybaEilėraštis

Sutrikusi siela


Ar gali būt tikras kad užmigęs prabusi,
Ar vėl, išaušus rytui, šiltus saulės spindulius pajusi,
Ar turėsi galimybę artimui nusišypsot,
Ir vėl - "Labas rytas" pakartot.

O jei neprabusi, kas tada?
Ar suprasi iškart, kad tavęs jau nebėra?
Ar gyvensi toliau kaip gyvenai,
kol vieną dieną suprasi kad vienas likai.

Išeiti negali kol kaltę neši,
Sutrikus, bejėgė - tu nieko nesupranti,
Labiausiai tau skauda dėl savų,
Kai matai tiek daug ašarų pralietų.

Daugiau tu jiems nebepadėsi,
Nepaguosi, rankos neištiesi,
Todėl kartu su jeis tu kankiniesi,
Su savim šį skausmą nešiesi.

Tu esi čia, bet tavęs kaip ir nėra,
Žmonių akim - tavo gyvenimo istorija jau užbaigta,
Plėšais, rėki, bet abiejų pasaulių vartai tau užverti,
Nepritampi....viena esi....sutrikusi siela...verki.

Komentarai

indrutea77

labai žavus eilėraštis šis

ausriniuke16

Paskutinis stulpelis sužavėjo. Na kiti tavo darbai man pasirodė šiek tiek geresni ,tačiau ir šis visai neblogas - vertas 9

bleedingSky

hm...visaj nieko butu, bet...