KūrybaEilėraštis
Vasara
Vėl pažiūriu aš pro langą,
Į šį žydrą žydrą dangų.
Kur tie debesys pašėlę -
Nerimsta, vis šėlsta vėlei.
Man tavo vardas - lyg daina,
Man tavo lūpos - lyg vilna.
Tavo akys lyg du perlai,
Man viskas šventa, ką sakai...
Bet lapai krenta juk žemyn
Ir metai bėga vis tolyn.
Veskis tu mane už rankos,
Nors ir žaibas aršiai trankos.

Komentarai
Čia rimas rodė save ,kaip įmanydamas,ir aš pamiršau tekstą net per jį... Visumoje gerai atrodo,o atskirai ,kiekviena eilutė,lyg ir neskamba ,kaip norėtųsi...Gal duosiu devynis balus ,už tą jausmą,vasaros,kurią vėl pajutau,kai skaičiau....'''''....'''''
negi neimanoma geriau?
. . . . . tuscia . . . . . . .nors zinoma cia kaip kam.....vienam gal tai ir tustybe...o kitam idealybe...
oj.trūksta dar jam daug ko
dar vieno stulpelio truksta